Fluxus dvasia: kas tai ir kodėl tai vis dar aktualu
Fluxus – tai ne tik meno judėjimas, kuris prasidėjo 1960-aisiais, bet ir visiškai kitoks požiūris į kūrybą. Kai pirmą kartą susidūriau su Fluxus koncepcija, supratau, kad čia nėra jokių griežtų taisyklių, o tai man atrodė ir bauginanti, ir neįtikėtinai laisvinanti vienu metu. George Maciunas, vienas iš Fluxus įkūrėjų, norėjo, kad menas būtų prieinamas visiems – ne tik elitui, kuris vaikšto po galerijas su vyno taurėmis rankose.
Fluxus esmė slypi paprastume, humore, kasdienybės objektų transformacijoje ir interaktyvume. Tai menas, kuris kvestionuoja, kas iš tikrųjų yra menas. Ar koncertas, kuriame pianistas tyliai sėdi prie instrumento keturias minutes trisdešimt tris sekundes, yra muzika? John Cage sakė, kad taip. Ar dėžutė su įvairiomis smulkmenomis gali būti meno kūrinys? Fluxus atsakymas – absoliučiai!
Šiandien, kai meno pasaulis kartais atrodo pernelyg rimtas ir komercializuotas, Fluxus principai primena mums, kad kūryba gali būti žaisminga, eksperimentinė ir demokratiška. Nereikia brangių medžiagų ar studijos – kartais pakanka paprasto užrašų knygelės, žirklių ir drąsos pažvelgti į pasaulį kitaip.
Pagrindiniai Fluxus principai, kuriuos privalai žinoti
Prieš pradedant kurti, svarbu suprasti, ant kokių pamatų stovi Fluxus filosofija. Pirma, antikomercializmas – Fluxus menininkai tyčia kūrė pigius, lengvai reprodukuojamus darbus. Jie nenorėjo, kad jų kūriniai taptų brangiais objektais, kabančiais turtingų kolekcininkų namuose. Tai buvo savotiškas protestas prieš meno rinkos elitizmą.
Antra, intermedia – Fluxus neriboja savęs viena forma. Tai gali būti muzika, vizualinis menas, performansas, poezija ar visa tai kartu. Dick Higgins, kuris ir sukūrė terminą „intermedia”, tikėjo, kad tikroji kūryba vyksta tarp tradicinių kategorijų, o ne jų viduje.
Trečia, kasdienybės švietimas – Fluxus menininkai ieškojo grožio ir prasmės kasdieniuose veiksmuose. Yoko Ono instrukcijos, tokios kaip „Klausykis, kaip auga medis”, skatina mus atkreipti dėmesį į dalykus, kuriuos paprastai ignoruojame. Tai meditacija per meną arba menas per meditaciją.
Ketvirta, humoras ir absurdas – Fluxus niekada nebuvo per daug rimtas. Ben Vautier parašė „Tai menas” ant įvairiausių objektų, iš esmės parodydamas, kaip absurdiška gali būti meno apibrėžimas. Juokas čia yra ne tik pramoga, bet ir kritikos įrankis.
Penkta, kolektyvumas – nors Fluxus turėjo ryškių individualybių, judėjimas visada buvo kolektyvinis. Menininkai bendradarbiavo, kūrė kartu, dalindavosi idėjomis ir medžiagomis. Tai buvo bendruomenė, o ne konkurencija.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai kuriant Fluxus kūrinį
Geriausias būdas pradėti – tai nustoti galvoti apie „tikrą meną” ir tiesiog pradėti eksperimentuoti. Vienas iš klasikinių Fluxus formatų yra event score arba įvykio partitūra – paprastos instrukcijos, kurias gali atlikti bet kas. Pavyzdžiui, Alison Knowles „Make a Salad” (Padaryk salotas) yra tiksliai tai, ką skamba – performansas, kuriame ji daro salotas prieš publiką.
Pabandyk parašyti savo instrukcijas. Joms nereikia būti sudėtingoms. Štai keletas pavyzdžių, kuriuos galėtum sukurti:
- „Eik į parką. Surink dešimt skirtingų lapų. Išdėliok juos nuo mažiausio iki didžiausio. Nufotografuok. Paleisk vėjui.”
- „Atidaryk šaldytuvą. Įrašyk visus garsus, kuriuos girdi. Klausykis įrašo atvirkščiai.”
- „Parašyk laišką sau iš praeities. Parašyk atsakymą iš ateities. Sudegink abu.”
Grožis slypi tame, kad šios instrukcijos gali būti atliekamos skirtingai kiekvieno žmogaus, kiekviename kontekste. Rezultatas nėra svarbiausias dalykas – svarbus pats procesas, patirtis, sąmoningumas.
Kitas puikus būdas pradėti – Fluxbox arba Fluxus dėžutė. George Maciunas gamino ir platino šias dėžutes, kuriose būdavo įvairių mažų objektų, instrukcijų, žaidimų. Tu gali sukurti savo versiją: rask nedidelę dėžutę, įdėk į ją daiktus, kurie tau kažką reiškia arba kurie gali būti naudojami kūrybiškai. Pridėk instrukcijas, kaip su jais elgtis. Tai gali būti dovana, meno kūrinys arba tiesiog asmeninis projektas.
Medžiagos ir įrankiai: mažiau yra daugiau
Vienas iš dalykų, kurie man labiausiai patinka Fluxus, yra tai, kad nereikia brangių medžiagų. Iš tiesų, naudojant per daug profesionalių ar brangių priemonių, gali prarasti tą autentiškumą ir prieinamumą, kurie yra Fluxus šerdis.
Popierius ir spausdinimas – daugelis Fluxus kūrinių buvo spausdinami pigiai, naudojant ofsetą ar net tiesiog kopijavimo mašinas. Tai reiškia, kad tu gali naudoti paprastą spausdintuvą namuose. Fluxus menininkai dažnai kūrė pašto meną, mažus leidinius, atvirukus. Nebijok eksperimentuoti su skirtingais popieriaus tipais, bet neprivalo būti brangus akvarelinis popierius – kartais įprastas biuro popierius veikia geriau.
Rasti objektai – Fluxus menininkai mylėjo ready-made koncepciją, kurią pradėjo Marcel Duchamp. Pasivaikščiok po namus, palėpę, garažą ar net šiukšlių konteinerį. Seni raktai, sugedę laikrodžiai, išblukusios nuotraukos, sagos, virvės – visa tai gali tapti kūrinio dalimi. Vienas mano mėgstamiausių Fluxus principų: jei kažkas atrodo kaip šiukšlės, pažvelk dar kartą – galbūt tai menas, kuris dar nebuvo atrastas.
Garso įrašymo įranga – šiuolaikiniame pasaulyje tai gali būti tiesiog tavo telefonas. Fluxus menininkai daug eksperimentavo su garsu. Nam June Paik kūrė garso skulptūras, Wolf Vostell naudojo televizorius. Tu gali įrašyti kasdienius garsus – trafiką, lietų, pokalbius, tylą – ir transformuoti juos į garso kūrinį.
Fotoaparatas ar telefonas – dokumentacija buvo svarbi Fluxus dalis. Performansai, įvykiai, instrukcijų vykdymas – visa tai gali būti fotografuojama ar filmuojama. Nebijok prastos kokybės – kartais tai net prideda autentiškumo.
Praktiniai projektai, kuriuos gali pradėti šiandien
Teorija yra puiku, bet tikrasis mokymasis vyksta praktikuojant. Štai keletas konkrečių projektų, kuriuos gali pradėti tuoj pat, nepriklausomai nuo tavo patirties lygio.
Projektas 1: Kasdienių veiksmų partitūros
Kitą savaitę kiekvieną dieną parašyk vieną paprastą instrukciją kasdieniam veiksmui. Pavyzdžiui: „Gerk kavą iš netinkamo puodelio”, „Eik į darbą kitu keliu”, „Kalbėk su kažkuo, su kuo paprastai nekalbėtum”. Įrašyk savo patirtį – kaip tai pakeitė tavo dieną? Ar pastebėjai kažką naujo? Savaitės pabaigoje turėsi septynis event scores ir septynis patirties aprašymus. Tai jau yra Fluxus kūrinys.
Projektas 2: Pašto menas
Fluxus menininkai aktyviai naudojo pašto sistemą kaip meno platformą. Ray Johnson net sukūrė visą judėjimą, pavadintą „New York Correspondence School”. Sukurk mažą meno kūrinį – tai gali būti koliažas, piešinys, instrukcija, eilėraštis – ir išsiųsk jį draugui ar net nepažįstamam žmogui. Nepamiršk, kad pats voko dizainas, pašto ženklas, adresas – visa tai gali būti kūrinio dalis.
Projektas 3: Garso dienoraštis
Vieną savaitę kiekvieną dieną įrašyk vieną minutę garso iš savo aplinkos. Nebandyk rasti „gražių” garsų – įrašyk tai, kas yra. Savaitės pabaigoje sujunk visus įrašus į septynerių minučių kompoziciją. Gali juos palikti tokius, kokie yra, arba manipuliuoti – groti atvirkščiai, keisti greitį, pridėti tylą. Tai tavo asmeninis garso portretas savaitės.
Projektas 4: Fluxus žaidimas
Sukurk paprastą žaidimą su absurdiškomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, „Žaidimas, kuriame visi pralaimi” arba „Žaidimas be tikslo”. Parašyk taisykles ant kortelių. Pabandyk žaisti su draugais. Fluxus menininkai dažnai kūrė žaidimus, kurie kvestionavo įprastas žaidimų struktūras ir tikslus.
Performansas ir įvykiai: kaip įtraukti publiką
Vienas iš svarbiausių Fluxus aspektų yra performansas – ne kaip teatras su aiškia riba tarp atlikėjo ir žiūrovo, bet kaip įvykis, kuriame visi gali dalyvauti. Tai gali būti bauginanti mintis, ypač jei esi introvertiškas ar neturi sceninės patirties, bet Fluxus performansai dažnai yra labai paprasti ir intymūs.
Yoko Ono „Cut Piece” (1964) yra puikus pavyzdys. Ji tiesiog sėdėjo scenoje, o publika buvo kviečiama prieiti ir nusikarpyti gabalą jos drabužių. Tai buvo galingas performansas apie pažeidžiamumą, pasitikėjimą ir valdžią, bet techniškai labai paprastas.
Tu gali pradėti nuo mažo. Sukurk performansą tik vienam žmogui. Arba sukurk instrukciją, kurią kiti gali atlikti be tavęs. Štai keletas idėjų:
- Stovėk viešoje vietoje su užrašu „Paklauskit manęs bet ko”. Atsakyk į visus klausimus absoliučiai sąžiningai.
- Sukurk „tylų koncertą” – kviesk žmones susirinkti ir tiesiog klausytis aplinkos garsų tam tikrą laiką.
- Organizuok „kolektyvinį piešimą” – vienas didelis popierius, daug žmonių, viena taisyklė (arba jokių taisyklių).
Svarbu suprasti, kad Fluxus performanse procesas yra svarbesnis už rezultatą. Nėra „nesėkmės” – yra tik patirtis. Jei kažkas nueina ne taip, kaip planavai, tai gali būti dar įdomiau. Atsitiktinumas ir netikėtumas yra vertinami, ne vengiami.
Dokumentuok savo performansus, bet neprisirišk prie dokumentacijos. Kai kurie Fluxus menininkai tikėjo, kad geriausias performansas yra tas, kuris egzistuoja tik atmintyje, be jokių įrodymų. Tai efemeriška, laikina – kaip ir pats gyvenimas.
Kaip integruoti Fluxus principus į šiuolaikinę praktiką
Gyvename 2025-aisiais, ne 1960-aisiais. Pasaulis pasikeitė, technologijos pasikeitė, bet Fluxus principai vis dar yra aktualūs ir gali būti pritaikyti šiuolaikinėje praktikoje labai įdomiais būdais.
Skaitmeninis Fluxus – internetas ir socialinės medijos gali būti puiki platforma Fluxus idėjoms. Sukurk Instagram paskyrą, kuri kasdiena skelbia vieną paprastą instrukciją. Arba naudok Twitter (X) kaip platformą trumpiems event scores. Yra menininkų, kurie kuria „glitch art” – tyčia sugadintus skaitmeninius vaizdus – tai labai Fluxus dvasia.
Tačiau būk atsargus – socialinės medijos taip pat yra labai komercializuotos ir orientuotos į „likes” bei sekėjus. Tikras Fluxus požiūris būtų kurti turinį, kuris tyčia nėra „likeable”, kuris nesiekia virališkumo, kuris egzistuoja tiesiog dėl paties egzistavimo.
Ekologija ir Fluxus – šiuolaikinis susirūpinimas aplinka puikiai dera su Fluxus principais. Kūryba iš atliekų, sąmoningas vartojimas, meno kūriniai, kurie skaičiuoja aplinką – visa tai gali būti Fluxus praktika. Joseph Beuys, nors ne visada klasifikuojamas kaip Fluxus menininkas, turėjo panašią filosofiją, tikėdamas, kad menas gali transformuoti visuomenę ir aplinką.
Bendruomenė ir kolaboracija – šiuolaikiniame individualistiniame pasaulyje Fluxus kolektyvizmas yra dar svarbesnis. Organizuok meno mainus, kur menininkai keičiasi kūriniais be pinigų. Sukurk bendruomeninį projektą, kur kiekvienas gali prisidėti. Naudok „open source” principą – dalinkis savo idėjomis, instrukcijomis, metodais laisvai.
Mindfulness ir Fluxus – daugelis Fluxus instrukcijų iš esmės yra mindfulness pratimai. Jie skatina būti čia ir dabar, atkreipti dėmesį, būti sąmoningam. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visi nuolat dairosi į telefonus, Fluxus tipo pratimai gali būti ne tik menas, bet ir psichologinė sveikata.
Klaidos, kurių verta vengti (arba ne)
Kalbant apie Fluxus, net „klaidos” koncepcija yra kvestionuojama. Bet yra keletas dalykų, kurie gali nutolinti tave nuo tikrosios Fluxus dvasios.
Per daug galvojimas – tai didžiausia „klaida”, kurią matau pradedančiuosiuose. Jie nori, kad jų Fluxus kūrinys būtų „teisingas”, „gilus”, „prasmingas”. Bet Fluxus yra apie spontaniškumą, žaidimą, eksperimentą. Jei per daug galvoji, prarandas tą šviesumą ir laisvę. Kartais geriausios idėjos ateina, kai tiesiog darai, o ne planuoji.
Siekis tobulybės – Fluxus nėra apie tobulybę. Tai apie autentiškumą. Jei tavo kūrinys atrodo „per daug profesionalus”, galbūt jis praranda tą žmogiškumą, kuris yra Fluxus šerdis. Nebijok netvarkos, klaidų, netobulumų – dažnai būtent ten slypi tikrasis grožis.
Komerciniai tikslai – jei kuri Fluxus kūrinį galvodamas, kaip jį parduosi ar kaip jis padarys tave garsų, tu jau ne Fluxus teritorijoje. Tai nereiškia, kad negali uždirbti iš savo meno, bet tai neturėtų būti pirminis tikslas. Fluxus yra apie kūrybą dėl kūrybos, ne dėl pinigų ar šlovės.
Izoliacija – nors gali kurti vienas, Fluxus visada turėjo bendruomeninį aspektą. Jei dirbi visiškai izoliuotai, gali praleisti daug to, kas daro Fluxus ypatingą – bendravimą, bendradarbiavimą, idėjų mainus. Rask bendraminčius, net jei tai tik vienas ar du žmonės.
Bet štai ironija: jei „per daug” laikaisi šių „taisyklių”, vėl galvoji per daug ir prarandi spontaniškumą. Taigi galbūt geriausia taisyklė yra neturėti taisyklių. Arba turėti taisykles, bet jas laužyti. Arba… matai, kaip tai veikia?
Kai Fluxus tampa gyvenimo būdu, o ne tik menu
Po kurio laiko praktikuojant Fluxus principus, gali pastebėti, kad jie pradeda prasiskverbti į visą tavo gyvenimą. Ir tai yra gražiausia dalis. Fluxus niekada nebuvo tik apie meno kūrinių kūrimą – tai buvo apie kitokį gyvenimo būdą, kitokį mąstymą, kitokį santykį su pasauliu.
Pradedi pastebėti grožį kasdieniuose dalykuose. Tas būdas, kaip šviesa krenta per langą. Garsas, kurį skleidžia senas radiatorius. Atsitiktinis žodžių derinys reklamoje. Visa tai tampa potencialiais meno kūriniais arba tiesiog momentais, kuriais verta mėgautis.
Pradedi kvestionuoti daugiau dalykų. Kodėl darai tai, ką darai? Kodėl visuomenė vertina vienus dalykus ir neignoruoja kitus? Kas iš tikrųjų yra svarbu? Fluxus humoras ir absurdas padeda tau nesiimti visko per rimtai, bet tuo pačiu būti giliai sąmoningam.
Pradedi labiau vertinti procesą nei rezultatą. Gyvenime, kaip ir mene, kelionė dažnai yra įdomesnė už paskirties vietą. Fluxus moko mėgautis kūryba, eksperimentu, tyrinėjimu, net jei „rezultatas” nėra tas, ko tikėjaisi.
Pradedi būti atviresnis kolaboracijai ir bendruomenei. Supanti, kad niekas nekuria vakuume, kad visos idėjos yra tam tikra prasme kolektyvinio žmogaus patyrimo dalis. Tai daro tave mažiau savanaudišką ir daugiau sujungtą su kitais.
Ir galbūt svarbiausia – pradedi suprasti, kad kūryba yra ne tik profesionalių menininkų privilegija. Kiekvienas gali kurti, kiekvienas gali eksperimentuoti, kiekvienas gali žaisti. Menas nėra kažkas, kas vyksta tik galerijose ar muziejuose – jis vyksta čia ir dabar, tavo virtuvėje, tavo darbe, tavo galvoje.
Taigi eik ir sukurk kažką. Nesvarbu, kas tai bus. Nesvarbu, ar tai bus „gera”. Svarbu, kad tai bus tavo, kad tai bus autentiška, kad tai bus gyva. Rašyk instrukcijas. Rink objektus. Įrašyk garsus. Organizuok įvykius. Juokis iš absurdo. Kvestionuok viską. Ir svarbiausia – mėgaukis procesu. Tai ir yra Fluxus. Tai ir yra gyvenimas.
