Naujienos kaip patyrimas, o ne informacija

Dauguma žmonių rytas prasideda vienodai – kava, telefonas, naujienų srautas. Slinkimas per antraštes tampa kažkuo tarp įpročio ir reflekso. Bet ar tu iš tikrųjų skaitai naujienas? Ar tiesiog jas vartoji kaip foną?

Fluxus – tai 1960-ųjų avangardinis judėjimas, kuris pasakė: menas nėra muziejuje. Menas yra kasdienybėje. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas momentas gali būti kūrybinis aktas, jei į jį žiūri kitaip. George Maciunas, Yoko Ono, Nam June Paik – jie visi gynė vieną idėją: procesas svarbiau nei rezultatas.

Ir čia prasideda įdomiausia dalis.

Ką Fluxus turi bendro su tavo naujienų skaitytoju

Fluxus filosofija skatina sustoti ir pajusti, kas vyksta dabar, o ne skubėti prie kito dalyko. Kai skaitai naujienas Fluxus dvasia, tu nebandai „sužinoti viską” – tu renkiesi vieną istoriją ir su ja pabūni. Klausi: kas čia iš tikrųjų vyksta? Kas kalba? Kieno balsas trūksta?

Tai nėra lėtas skaitymas dėl lėtumo. Tai sąmoningas pasirinkimas dalyvauti, o ne tik stebėti. Skirtumas milžiniškas.

Fluxus taip pat neigė hierarchiją – kad vienas menas „geresnis” už kitą. Taikant tai naujienoms: vietinė istorija apie kaimyninį rajoną gali būti lygiai tiek pat svarbi, kiek tarptautinis skandalas. Gal net svarbesnė tau asmeniškai.

Praktiškai – kaip tai atrodo

Nebūtina tapti filosofu. Pakanka kelių pokyčių:

Pirmiausia – rinkis, o ne slenk. Vietoj to, kad atvertum 15 antraščių, pasirink dvi ar tris ir perskaityk jas iki galo. Su komentarais. Su kontekstu.

Antra – klausk, kas tai sukūrė. Fluxus menininkai visada domėjosi procesu. Kas parašė šį straipsnį? Kokia redakcija? Ar yra šaltiniai? Šis smalsumas keičia santykį su informacija iš pasyvaus į aktyvų.

Trečia – leisk sau reaguoti. Fluxus skatino emociją kaip dalį patyrimo. Jei kažkas tave supykdo, liūdina ar džiugina – tai vertinga informacija apie tave ir apie pasaulį.

Kai naujienų skaitymas tampa tavo menu

Galbūt tai skamba pretenzingai – lyginti rytinį naujienų skaitymą su avangardine filosofija. Bet Fluxus visada ir buvo apie tai: paėmė paprasčiausius kasdienius veiksmus ir parodė, kad juose slypi daugiau, nei atrodo.

Jei pradėsi žiūrėti į naujienas ne kaip į produktą, kurį reikia suvartoti, o kaip į patyrimą, kuriame dalyvaujate tu ir pasaulis – viskas pasikeičia. Nebesi informacijos gavėjas. Tampi žmogumi, kuris supranta. O tai, šiandien, yra tikras pranašumas.