Kai menas susitinka su kasdienybe: netikėtas ryšys
Prisipažinsiu – pirmą kartą išgirdusi, kad kas nors nori susieti 1960-ųjų avangardinio meno judėjimą su kavos aparato valymu, pagalvojau, kad tai kažkoks postmodernistinis pokštas. Bet kuo giliau įsižiūrėjau į Fluxus filosofiją, tuo labiau supratau, kad čia slypi kažkas tikrai vertingo. Šis judėjimas, kuris stengėsi panaikinti ribas tarp meno ir gyvenimo, gali netikėtai transformuoti net tokius prozaiškus dalykus kaip kavos aparato priežiūra.
Fluxus menininkai – tokie kaip Yoko Ono, George Maciunas ar Nam June Paik – tikėjo, kad menas neturėtų būti uždaras muziejuose, o turėtų persmelkti kasdienį gyvenimą. Jie kūrė „įvykius” (events), kurie dažnai buvo paprasti, kartais net absurdiški veiksmai, paversti meditaciniu ar kūrybiniu aktu. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis – jūsų virtuvėje laukia tobulas „canvas” šiems principams pritaikyti.
Ritualas kaip performansas: pakeiskime požiūrį
Dauguma žmonių kavos aparato valymą laiko nemalonumu, kurio reikia atsikratyti kuo greičiau. Bet ką, jei pažiūrėtume į tai kaip į savotišką performansą? Fluxus menininkė Alison Knowles sukūrė garsiąją „Make a Salad” – performansą, kuriame salotų gaminimas tapo meditacine, beveik ritualistine praktika. Kiekvienas veiksmas buvo sąmoningas, apgalvotas, pilnas dėmesio.
Perkelkime šią idėją į jūsų virtuvę. Kai išimsite kavos aparato lašintuvą, nedarykite to automatiškai, mintimis jau būdami darbe ar planuodami dienos reikalus. Sustokite. Pajuskite plastiko ar metalo tekstūrą. Pastebėkite, kaip vanduo teka per detales. Tai nėra vien valymas – tai jūsų asmeninis „įvykis”, jūsų mažas meno kūrinys, kurio liudininkas esate tik jūs.
Viena mano pažįstama, dizainerė iš Kauno, pradėjo fotografuoti kiekvieną kavos aparato valymo etapą. Ne dėl Instagram, o sau. Ji sako, kad tai pakeitė viską – staiga pradėjo pastebėti smulkmenas, kurias anksčiau praleisdavo: vandens lašų formas, kavos nuosėdų raštus, garintuvo vamzdelio blizgesį. Tai skamba keistai, bet ji tvirtina, kad dabar laukia šio proceso, o ne vengia jo.
Atsitiktinumo ir improvizacijos galia
Fluxus judėjimas garbino atsitiktinumą ir nepastovumą. John Cage, kuris turėjo didžiulę įtaką šiam judėjimui, naudojo monetos metimo metodus kurdamas muziką. Kaip tai pritaikyti kavos aparato priežiūrai? Skamba absurdiškai, bet palaukite.
Užuot laikęsi griežto valymo grafiko (kiekvieną pirmadienį 19:00, pavyzdžiui), leiskite atsitiktinumui įsikišti. Galbūt šiandien nuvalysite tik vieną dalį – gal išplausite pieno putų indą ypač kruopščiai, skirdami jam visą dėmesį. Rytoj – kita dalis. Tai nėra tingėjimas ar neorganizuotumas; tai sąmoningas pasirinkimas leisti procesui būti gyvam, nepastoviam, netikėtam.
Vienas kavos entuziastas iš Vilniaus pasidalino savo metodu: jis turi stiklinę su popieriniais lapeliais, ant kurių užrašytos skirtingos kavos aparato dalys ir valymo užduotys. Kartą per savaitę ištraukia tris lapukus atsitiktine tvarka ir tik tas užduotis atlieka. Jis sako, kad tai pavertė rutiniškumą žaidimu, o kartais netikėtos kombinacijos privertė jį atrasti naujų valymo būdų ar pastebėti anksčiau ignoruotas detales.
Paprastumas ir minimalumas: mažiau yra daugiau
Fluxus estetika buvo minimalistiška. Jie atmetė sudėtingumą ir pretenzingumą, ieškodami grožio paprastuose veiksmuose ir objektuose. Jūsų kavos aparato priežiūra gali tapti panašiu minimalumo pratimu.
Užuot pirkę dešimtis specializuotų valiklių, skysčių ir priemonių, sutelkite dėmesį į kelis pagrindinius dalykus: gerą vandenį, citrinų rūgštį, minkštą šluostę. Fluxus dvasia – tai ne apie turėjimą daugybės įrankių, o apie išmokimą maksimaliai panaudoti tai, ką turite. Vienas šepetėlis, naudojamas su pilnu dėmesiu ir supratimu, gali būti efektyvesnis už visą arsenalą, naudojamą mechaniškai.
Bandžiau šį principą praktikoje: atsisakiau visų savo kavos aparato valymo produktų, išskyrus tris – nukalkinimo tabletę, mikropluošto šluostę ir mažą šepetėlį. Pirmąją savaitę jautėsi keistai, tarsi kažko trūksta. Bet po to atėjo aiškumas. Nebereikėjo galvoti, kurį produktą naudoti, nebeužgriuvo pasirinkimų perteklius. Procesas tapo paprastesnis, greitesnis, bet kartu ir sąmoningesnis.
Bendruomeniškumas ir dalijimasis patirtimi
Fluxus nebuvo vienišų genijų judėjimas – tai buvo bendruomenė, kuri dalydavosi idėjomis, metodais, eksperimentais. Šis principas gali atrodyti sunkiausiai pritaikomas prie kavos aparato valymo, bet iš tikrųjų – kodėl gi ne?
Sukurkite mažą ritualą su šeimos nariais ar bendrabučio kaimynais. Kartą per mėnesį susirinkite ir kartu valykite kavos aparatus, dalydamiesi patarimais, metodais, gal net keisdamiesi priemonėmis. Tai skamba kvailai? Galbūt. Bet Fluxus ir buvo apie tai – apie kvailumą, kuris staiga tampa prasmingas.
Viena šeima iš Klaipėdos man pasakojo, kad jie pavertė kavos aparato valymą šeštadienio ryto tradicija. Tėvai ir du paaugliai vaikai susėda prie virtuvės stalo su aparatu, kiekvienas atsakingas už skirtingas dalis. Jie įjungia muziką, kartais žaidžia žaidimą – kas įdomiau aprašys savo dalies būklę. Motina sakė, kad tai tapo vienu iš nedaugelio momentų, kai paaugliai iš tikrųjų bendrauja be telefonų.
Instrukcijų menas: sukurkite savo partitūrą
Vienas iš labiausiai žinomų Fluxus formatų buvo „instrukcijų menas” – paprasti nurodymai, kurie galėjo būti atliekami bet kada, bet kur, bet kieno. Yoko Ono „Grapefruit” knyga pilna tokių poetiškų instrukcijų. Kodėl gi nesukurti savo kavos aparato priežiūros instrukcijų, kurios būtų ne tik funkcinės, bet ir poetiškos?
Užuot rašę „Išimkite lašintuvą ir nuplaukite vandeniu”, pabandykite: „Švelniai išlaisvinkite lašintuvą iš jo vietos. Leiskite vandeniui tekėti per jį kaip upelį per akmenėlius. Stebėkite, kaip kavos likučiai keliauja į praeitį.” Skamba perdėtai? Galbūt. Bet kai iš tikrųjų laikysitės tokių instrukcijų, pastebėsite, kad jūsų santykis su procesu pasikeičia.
Parašykite savo instrukcijas ant gražių kortelių ir pakabinkite šalia kavos aparato. Keiskite jas kas mėnesį. Leiskite skirtingiems šeimos nariams jas kurti. Viena moteris iš Šiaulių pasidalino, kad jos aštuonerių metų sūnus sukūrė instrukciją: „Padaryk kavos aparatą laimingą – paglosčius jį šluoste kaip katę.” Ji sako, kad dabar kaskart šypsosi, tai darydama.
Dėmesingumo praktika tarp putų ir skalimo
Fluxus menininkų darbai dažnai reikalavo intensyvaus dėmesingumo paprastiems dalykams. Tai buvo savotiškas zen budizmo ir avangardinio meno hibridas. Jūsų kavos aparato priežiūra gali tapti panašia dėmesingumo praktika – ne kaip dar viena užduotis sąraše, o kaip proga sustoti ir būti čia ir dabar.
Kai valote garintuvo vamzdelį, tikrai jį valykite. Nejaudinėkite dėl rytojaus susitikimo. Nejudėkite mintimis į vakarienės planavimą. Tiesiog būkite su tuo vamzdeliu, su tuo šepetėliu, su tuo judesiu. Tai gali skambėti kaip pigus mindfulness patarimas iš Instagram, bet Fluxus menininkų praktika rodo, kad tai veikia.
Pradėjau eksperimentuoti su šiuo principu prieš kelis mėnesius. Nusprendžiau, kad kiekvieną kartą valydama kavos aparatą, sutelksiu dėmesį į vieną pojūtį. Pirmadienį – lytėjimas (tekstūros, temperatūra, drėgmė). Antradienį – klausa (vandens garsai, metalo skambėjimas). Trečiadienį – rega (spalvos, šviesos atspindžiai, formos). Tai skamba kaip keistas eksperimentas, bet rezultatai buvo netikėti. Pradėjau pastebėti dalykus, kurių niekada anksčiau nebuvau mačiusi – pavyzdžiui, kaip skirtingai atrodo vanduo, tekantis per švarų ir per šiek tiek užteršą lašintuvą.
Kai valymas tampa kūryba: nauja kavos aparato priežiūros filosofija
Grįžtant prie pradžios – ką gi iš tikrųjų reiškia pritaikyti Fluxus principus kavos aparato priežiūrai? Tai ne apie tobulą švarumą ar efektyviausią metodą. Tai apie požiūrio transformaciją. Tai apie tai, kaip kasdienę, rutinišką užduotį paversti kažkuo prasmingesniu, įdomesniu, net malonumu.
Praktiškai tai gali reikšti kelių paprastų dalykų: pirma, sulėtinkite. Užuot skubėję per procesą, skirkite jam daugiau laiko, bet darykite tai sąmoningai. Antra, eksperimentuokite. Nebijokite keisti tvarkos, išbandyti naujų metodų, net jei jie atrodo neįprasti. Trečia, atkreipkite dėmesį į detales – tekstūras, garsus, vizualinius aspektus. Ketvirta, jei įmanoma, padarykite tai bendru procesu su kitais.
Vienas mano pažįstamas barista, kuris dirba viename Vilniaus kavinių, pradėjo taikyti šiuos principus darbe. Jis sako, kad tai pakeitė ne tik jo santykį su įranga, bet ir su visa profesija. Valymas nebėra kliūtis tarp vieno kliento ir kito – tai tapo dalimi jo kasdienės meditacijos, būdu išlikti įžemintam per užimtą pamainą.
Fluxus judėjimas mokė, kad menas nėra atskirtas nuo gyvenimo – jis yra gyvenimas, jei tik žiūrime tinkamu kampu. Jūsų kavos aparatas, stovintis virtuvės kampe, gali būti daugiau nei tik prietaisas. Jis gali būti jūsų kasdienės kūrybos įrankis, jūsų dėmesingumo praktikos objektas, jūsų mažas asmeninis meno projektas.
Ar tai reiškia, kad turėtumėte pradėti fotografuoti savo kavos aparatą ar rašyti apie jį poeziją? Nebūtinai. Bet galbūt kitą kartą, kai sieksit šluostės, galėtumėte sustoti sekundei ir pagalvoti: kaip galėčiau padaryti tai šiek tiek kitaip? Šiek tiek įdomiau? Šiek tiek labiau čia ir dabar? Tai ir yra Fluxus dvasia – ne didieji gestai, o maži, kasdieniai pasirinkimai, kurie pamažu transformuoja tai, kaip gyvename.