Kai menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu

Gyvename laikais, kai miestas spaudžia iš visų pusių. Skubame į darbą, vėluojame į susitikimus, prarandame ryšį su savimi kažkur tarp metro stotelių ir biuro kavinukės. Bet kas, jei pasakyčiau, kad 1960-ųjų avangardinis meno judėjimas gali tapti jūsų asmenine revoliucija prieš kasdienybės pilkumą? Fluxus – tai ne tik meno istorijos skyrelis, tai gyvenimo filosofija, kuri šiandien aktuali labiau nei bet kada.

Fluxus menininkai nestatė sienų tarp meno ir gyvenimo. Jiems buvo svarbu ne galerijos, ne kritikų pripažinimas, o pats kūrybinis procesas, eksperimentas, žaidimas. George’as Maciunas, Yoko Ono, Nam June Paikas – šie žmonės kūrė meną iš oro, iš nieko, iš kasdienių gestų. Ir būtent čia slypi raktas į jūsų kūrybiškumo atgaivinimą.

Kasdieniai ritualai kaip kūrybinė laboratorija

Rytinis kavos virimas. Kelionė autobusu. Pietų pertrauka. Skamba nuobodžiai? Fluxus menininkai pasakytų – čia slypi neišnaudotas potencialas. Jie kūrė „event scores” – paprastus nurodymus, kurie transformuodavo kasdienes situacijas į meninę patirtį.

Pamėginkite šį eksperimentą: rytoj keliaudami į darbą, pasirinkite visiškai kitą maršrutą. Ne dėl efektyvumo, o dėl atradimo. Sustokite ties parduotuve, kurioje niekada nebuvote. Perskaitykite visus skelbimus ant vieno stulpo. Suskaičiuokite, kiek žmonių šypsosi. Tai nėra laiko švaistymas – tai jūsų sąmonės perkrovimas, kūrybiškumo raumenų treniruotė.

Fluxus principas čia paprastas: atidumas transformuoja banalybę į stebuklą. Kai pradėti žiūrėti į savo kasdienybę kaip į kūrybinę medžiagą, viskas keičiasi. Staiga pastebite detales, kurios anksčiau buvo nematomas fonas. O būtent iš šių detalių gimsta idėjos – darbe, asmeniniuose projektuose, santykiuose.

Nesėkmės kultas ir tobulybės iliuzija

Vienas iš galingiausių Fluxus principų – klaidos šventimas. Šiuolaikinis miestas moko mus priešingai: būk tobulas, nedaryk klaidų, viskas turi veikti sklandžiai. Socialiniai tinklai rodo tik highlight reel, darbe tikimasi nuolatinio rezultatyvumo. Bet kūrybiškumas taip nedirba.

John Cage, vienas Fluxus įkvėpėjų, savo garsiojoje kompozicijoje „4’33″” pianistas tiesiog tylėjo. Muzika buvo salės garsai, žmonių kosulys, kėdžių girgždėjimas. Tai buvo klaida? Nesėkmė? Ne – tai buvo revoliucija.

Praktiškai: sukurkite sau „nesėkmių dienoraštį”. Užrašinėkite ne tik tai, kas nepavyko, bet ir ką tai išmokė. Tas projektas, kuris žlugo? Jis parodė, ko tikrai norite. Ta nepatogi situacija? Ji atskleidė jūsų tikrąsias vertybes. Fluxus menininkai suprato, kad klaida yra tik kitas kelias link atradimo.

Mieste, kur visi stengiasi atrodyti sėkmingai, jūsų autentiškumas ir drąsa pripažinti nesėkmes tampa konkurenciniu pranašumu. Žmonės jaučia tikrumą. Klientai, kolegos, draugai – visi traukiami prie tų, kurie nebijo būti žmogiški.

Minimalizmas kaip pasipriešinimo forma

Fluxus estetika buvo radikaliai paprasta. Jokių pompastiškų gestų, jokio prabangaus įrėminimo. Dažnai jų kūriniai tilpdavo ant mažo popieriaus lapelio arba buvo vien žodinė instrukcija. Šiandien, kai esame bombarduojami informacija, reklamomis, pasirinkimais, šis minimalizmas tampa išsigelbėjimu.

Miesto gyventojas vidutiniškai per dieną priima apie 35,000 sprendimų. Nenuostabu, kad vakare jaučiatės išsekę net jei fiziškai nieko neveikėte. Jūsų protas dirbo viršvalandžius. Fluxus principas siūlo: sumažinkite triukšmą, palikite tik esmę.

Konkrečiai: pažiūrėkite į savo darbo stalą, į telefono ekraną, į savo savaitės kalendorių. Kiek ten yra tikrai svarbių dalykų? Kiek – tik įpročio ar baimės praleisti kažką? Pradėkite mažinti. Atsisakykite vieno susitikimo per savaitę. Ištrinkite tris aplikacijas. Išmeskite pusę daiktų nuo stalo.

Tai ne tik fizinis valymas – tai mentalinės erdvės kūrimas kūrybiškumui. Fluxus menininkai suprato: kai pašalini nereikalingus elementus, tai kas lieka, įgauna galingą reikšmę. Jūsų idėjos, jūsų projektai, jūsų santykiai – visi tampa ryškesni, kai aplinkui nėra šlamšto.

Kolaboracija vietoj konkurencijos

Fluxus nebuvo vieno genijaus šou. Tai buvo tinklas, bendruomenė, nuolatinis idėjų mainų procesas. George Maciunas organizavo renginius, kuriuose dalyvavo dešimtys menininkų iš skirtingų šalių ir disciplinų. Jie siuntinėjo vienas kitam paštu savo darbus, kūrė kartu, įkvėpė vienas kitą.

Šiuolaikiniame mieste mes dažnai jaučiamės izoliuoti, nors aplink – milijonai žmonių. Dirbame konkurencinėse aplinkose, kur kiekvienas saugo savo idėjas, bijo, kad kas nors „pavogs”. Bet kūrybiškumas taip nefunkcionuoja. Geriausios idėjos gimsta susidūrus skirtingoms perspektyvoms.

Pradėkite mažai: suraskite vieną žmogų, kuris dirba visiškai kitoje srityje nei jūs. Programuotoją, jei esate dizaineris. Konditerį, jei esate marketingo specialistas. Susitikite kavai ir pasidalinkite savo iššūkiais. Neieškokite sprendimų – tiesiog kalbėkite. Stebėsite, kaip skirtingos mąstymo sistemos sukuria netikėtas įžvalgas.

Fluxus principas čia: atvirumas ir bendradarbiavimas dauginamasi. Kai dalinatės idėjomis, jos nenusenka – jos auga. Kai padėdate kam nors su jo projektu, dažnai randame sprendimą savo problemai. Mieste, pilname talentų, jūsų vienintelis apribojimas – baimė prisistatyti ir pasiūlyti bendradarbiauti.

Humoras kaip subversyvi strategija

Fluxus kūriniai dažnai buvo juokingi. Ne šaipymosi prasme, o žaismingo absurdo. Yoko Ono kūrinys „Painting to Hammer a Nail” – drobė su plaktuką ir vinimis, kur žiūrovai buvo kviečiami dalyvauti. Tai buvo rimta? Juokinga? Abi.

Miesto gyvenimas gali būti sunkus. Stresą, spaudimą, lūkesčius. Bet humoras – tai ne pabėgimas nuo realybės, o būdas ją transformuoti. Kai galite juoktis iš situacijos, jūs atgaunate kontrolę. Kai galite žaisti su problemomis, jos tampa sprendžiamos.

Praktiškai: kitą kartą susidūrę su absurdiška biurokratija ar nesąmone darbe, vietoj to kad pyktumėte, pamėginkite ją pamatyti kaip performance meną. Dokumentuokite. Pasidalinkite su draugais kaip juokinga istorija. Sukurkite iš to kažką – meme, eskizą, eilėraštį.

Tai ne cinizmas – tai perspektyvos keitimas. Fluxus menininkai suprato, kad humoras ir žaidimas yra galinga priemonė išlaikyti sąmoningumą ir kūrybiškumą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Jūsų gebėjimas rasti lengvumo sunkiose situacijose ne tik padės jums išlikti, bet ir padarys jus magnetiškai patrauklų kitiems.

Instrukcijos kaip kūrybinio mąstymo įrankis

Vienas iš labiausiai atpažįstamų Fluxus formatų – „event scores” arba instrukcijos. Paprastos, dažnai vieno sakinio komandos, kurios kviečia atlikti veiksmą. Pavyzdžiui, Alison Knowles „Make a Salad” – tiesiog padaryk salotas, bet tai tampa ritualu, performance, meditacija.

Šis principas neįtikėtinai naudingas šiuolaikiniam miesto gyventojui, kuris dažnai jaučiasi paralyžiuotas pasirinkimų gausos. Paprasta instrukcija gali tapti kūrybiškumo katalizatoriumi. Ji nustato rėmus, bet palieka laisvę interpretacijai.

Išbandykite: sukurkite sau savaitės instrukcijas. Pirmadienį: „Kalbėk su vienu nepažįstamu žmogumi”. Antradienį: „Fotografuok tik šešėlius”. Trečiadienį: „Valgyk kažką, ko niekada nebandei”. Tai nėra užduotys – tai žaidimai, kurie išmuša jus iš autopiloto režimo.

Kai gyvenate pagal tokias instrukcijas, jūsų smegenys pradeda dirbti kitaip. Ieškote galimybių, o ne problemų. Matote potencialą, o ne apribojimus. Ir svarbiausia – jūsų kasdienybė tampa nuotykiu, ne rutina. Būtent to siekė Fluxus: sugrąžinti gyvenimui spontaniškumą ir stebuklą.

Kai menas tampa ne produktu, o būsena

Galiausiai, svarbiausias Fluxus palikimas – idėja, kad kūrybiškumas nėra specialus talentas ar profesija. Tai būsena, požiūris, gyvenimo būdas. Jums nereikia būti menininku, kad gyventumėte kūrybiškai. Jums nereikia galerijos, kad jūsų idėjos būtų vertingos.

Šiuolaikiniame mieste mes dažnai atidedame kūrybiškumą „vėliau” – kai turėsime daugiau laiko, pinigų, išteklių. Bet Fluxus moko: kūrybiškumas vyksta dabar, su tuo ką turite, kur esate. Jūsų kelionė į darbą gali būti kūrybinis aktas. Jūsų pietų pertrauka gali būti eksperimentas. Jūsų pokalbis su kaimynu gali būti kolaboracija.

Pradėkite nuo mažo. Rytoj, prieš išeidami iš namų, sustokite penkioms sekundėms. Pakvėpuokite. Pasakykite sau: „Šiandien aš būsiu atidus. Šiandien aš ieškosiu galimybių žaisti, eksperimentuoti, matyti kitaip.” Tai viskas. Nėra jokių taisyklių, jokių lūkesčių, jokio spaudimo.

Fluxus principai veikia ne todėl, kad jie sudėtingi ar reikalauja specialių įgūdžių. Jie veikia, nes grąžina jums laisvę būti žmogumi – smalsiu, žaismingu, eksperimentuojančiu. Mieste, kuris nuolat bando jus įsprausti į rėmus, ši laisvė yra ne prabanga – tai būtinybė.

Taigi eikite. Padarykite kažką keisto. Pakeiskite savo maršrutą. Kalbėkite su nepažįstamais. Šventkite klaidas. Dalinkitės idėjomis. Juokitės iš absurdo. Ir svarbiausia – nepamirškite, kad kiekviena jūsų diena gali būti kūrinys, jei tik nuspręsite jį taip kurti. Fluxus nėra istorija – tai kvietimas, kuris vis dar laukia jūsų atsakymo.