Kas yra Fluxus ir kodėl jis svarbus šiandien

Fluxus – tai ne tik meno judėjimas, atsiradęs septintojo dešimtmečio pradžioje. Tai visiškai kitoks požiūris į kūrybą, gyvenimą ir kasdienybę. Kai 1961 metais George’as Maciunas pradėjo organizuoti pirmuosius Fluxus renginius, niekas negalėjo įsivaizduoti, kaip šis judėjimas pakeis meno sampratą. Bet dar svarbiau – kaip jo principai gali transformuoti mūsų kasdienį gyvenimą net ir šiandien, praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams.

Fluxus atsirado kaip reakcija į pernelyg rimtą, elitinį meno pasaulį. Jono Ono, Nam June Paik, Wolf Vostell ir kiti menininkai kūrė darbus, kurie buvo prieinami visiems, paprasti, kartais net absurdiški. Jie norėjo parodyti, kad menas nėra kažkas atskirta nuo gyvenimo – jis yra pats gyvenimas. Ir būtent čia slypi didžiulė vertė mums, šiuolaikiniams žmonėms, kurie dažnai jaučiamės įkalinti rutinoje ir standartizuotame mąstyme.

Šiandien gyvename laikais, kai kūrybiškumas yra vertinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų. Bet kaip būti kūrybiškam, kai viskas atrodo jau išbandyta? Kaip atrasti naujų perspektyvų, kai socialiniai tinklai užpildo mūsų galvas kitų žmonių idėjomis? Fluxus principai siūlo atsakymus į šiuos klausimus, ir jie yra stebėtinai aktualūs.

Eksperimentavimas kaip gyvenimo būdas

Vienas iš pagrindinių Fluxus principų – nuolatinis eksperimentavimas be baimės suklysti. Fluxus menininkai kūrė tai, kas jiems atrodė įdomu tą akimirką, nesirūpindami, ar rezultatas bus „geras” ar „blogas”. Jie suprato, kad pats procesas yra svarbesnis už galutinį produktą.

Kaip tai pritaikyti savo gyvenime? Pradėkite nuo mažų eksperimentų. Pavyzdžiui, jei visuomet rašote darbo el. laiškus tam tikru stiliumi, pabandykite kitą kartą parašyti kitaip – galbūt šiek tiek neformalesniu tonu arba trumpiau. Jei visuomet ruošiate tą patį pusryčių variantą, pabandykite sukurti kažką visiškai naują iš tų pačių ingredientų, kuriuos turite šaldytuve.

Eksperimentavimas nereiškia chaoso. Tai reiškia leidimą sau tyrinėti, klysti ir mokytis. Viena Fluxus menininkė Alison Knowles sukūrė kūrinį „Make a Salad” (Padaryk salotas), kuris buvo tiesiog viešas salotų gaminimas kaip performansas. Tai buvo eksperimentas su kasdienybe – kas nutinka, kai paprastą veiksmą paverčiame meniniu aktu? Panašiai galite pažvelgti į bet kurį savo kasdienos ritualą: kas nutinka, kai jį atliekate sąmoningai, su dėmesiu ir tyrinėjimo dvasia?

Eksperimentavimo kultūra padeda išvengti vieno didžiausių kūrybiškumo priešų – perfekcionizmo. Kai leidžiate sau eksperimentuoti, automatiškai sumažinate spaudimą viską padaryti idealiai. O būtent šis spaudimas dažniausiai ir paralyžiuoja mūsų kūrybiškumą.

Paprastumo galia ir kasdienių dalykų atradimas

Fluxus menininkai turėjo ypatingą gebėjimą matyti nepaprastumą paprastuose dalykuose. Jie kūrė „event scores” – trumpas instrukcijas, kurios galėjo būti tokios paprastos kaip „Atidaryk duris” arba „Klausykis”. Šios instrukcijos skatino žmones sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, ką jie paprastai daro automatiškai.

Mūsų gyvenime paprastumas dažnai yra neįvertintas. Mes ieškome sudėtingų sprendimų, manydami, kad tik jie gali būti vertingi. Bet Fluxus moko, kad paprasčiausi dalykai gali būti labiausiai transformuojantys. Kai pradedame tikrai matyti, girdėti ir jausti tai, kas vyksta aplink mus kiekvieną dieną, atsiveria visiškai naujas pasaulis.

Praktiškai tai galite pritaikyti taip: kiekvieną dieną pasirinkite vieną paprastą veiksmą ir atlikite jį su visiška sąmone. Galbūt tai bus kavos gėrimas – pajuskite kiekvieno gurkšnio skonį, temperatūrą, aromatą. Arba tai gali būti vaikščiojimas į darbą – pastebėkite medžius, pro kuriuos praeinate, žmonių veidus, dangaus spalvą. Ši praktika ne tik padidina jūsų sąmoningumą, bet ir atidaro naujų kūrybinių įžvalgų šaltinius.

Kai pradedame vertinti paprastumą, taip pat išmokstame atsikratyti nereikalingų dalykų – tiek fizinių, tiek mentalinių. Fluxus menininkai dažnai dirbo su minimaliomis priemonėmis, ir tai juos vertė būti inovatyviais. Panašiai, kai mes supaprastiname savo gyvenimą, atlaisviname erdvę tikrai svarbiai kūrybai.

Žaidybiškas požiūris į rimtus dalykus

Fluxus buvo kupinas humoro, absurdo ir žaismingumo. Menininkai organizuodavo renginius, kuriuose žmonės galėjo dalyvauti, žaisti, juoktis. Jie nesuprato, kodėl menas turi būti toks rimtas ir neprieinamas. Šis žaidybiškas požiūris yra neįtikėtinai galingas įrankis ir šiuolaikiniame gyvenime.

Kai į problemą žiūrime žaismingai, mes automatiškai tampame lankstesni ir atviri netikėtiems sprendimams. Vietoj to, kad jaustumėmės prislėgti iššūkio, galime jį paversti žaidimu. Pavyzdžiui, jei turite sunkią užduotį darbe, pabandykite ją performuluoti kaip galvosūkį arba nuotykį. Kas nutiktų, jei žiūrėtumėte į ją kaip į mįslę, kurią reikia išspręsti, o ne kaip į naštą?

Žaidybiškas požiūris taip pat reiškia nebijoti atrodyti kvailai. Fluxus menininkai dažnai kūrė darbus, kurie atrodė juokingi ar beprasmiški. Bet būtent ši drąsa eksperimentuoti su absurdu leido jiems atrasti visiškai naujus kūrybos būdus. Kai leidžiate sau būti kvailam, atlaisviname didžiulį kūrybinį potencialą, kuris paprastai yra užblokuotas mūsų baimės, ką pagalvos kiti.

Praktiškai tai galite įgyvendinti organizuodami „absurdo valandas” – laiką, kai sąmoningai generuojate kvailiausias, nelogiškiausias idėjas. Dažnai būtent iš tokių sesijų gimsta labiausiai inovatyvūs sprendimai, nes jos leidžia mums ištrūkti iš įprastų mąstymo šablonų.

Bendradarbiavimas ir bendruomenės kūrimas

Nors Fluxus turėjo ryškių individualybių, judėjimas visada buvo labiau apie bendruomenę nei apie individualius genijus. Menininkai bendradarbiavo, dalindavosi idėjomis, kūrė kartu. Jie suprato, kad kūrybiškumas auga, kai juo dalijamasi, o ne kai jį saugome sau.

Šiuolaikiniame pasaulyje, nors ir turime daugybę bendradarbiavimo įrankių, dažnai jaučiamės izoliuoti. Mes konkuruojame, o ne bendradarbiaujame. Fluxus principai moko, kad tikrasis kūrybinis proveržis dažnai ateina iš netikėtų susitikimų ir bendradarbiavimo su žmonėmis, kurie mąsto kitaip nei mes.

Kaip tai pritaikyti praktiškai? Pradėkite ieškoti galimybių bendradarbiauti su žmonėmis iš skirtingų sričių. Jei esate programuotojas, pabandykite dirbti su menininku. Jei esate rašytojas, suraskite muzikantą ar fotografą. Fluxus menininkai dažnai buvo iš visiškai skirtingų sričių – kompozitoriai dirbo su vizualiniais menininkais, poetai su performeriais. Būtent šis skirtingų perspektyvų susikirtimas generavo naujoves.

Taip pat svarbu kurti erdves, kuriose žmonės gali laisvai dalintis idėjomis be baimės būti įvertintiems. Fluxus renginiai buvo būtent tokios erdvės – visi galėjo dalyvauti, siūlyti idėjas, eksperimentuoti. Galbūt galite organizuoti panašius susitikimus su draugais ar kolegomis – ne formaliuose susirinkimus, o laisvus kūrybinius žaidimus, kur visi jaučiasi saugiai eksperimentuodami.

Instrukcijos ir apribojimai kaip laisvės šaltinis

Vienas iš paradoksaliausių Fluxus principų – tai, kad apribojimai gali būti laisvės šaltinis. Fluxus menininkai dažnai dirbo su labai griežtomis instrukcijomis ar taisyklėmis, bet būtent šios taisyklės leisdavo jiems atrasti visiškai naujus kūrybos būdus.

Yoko Ono „Grapefruit” knyga yra pilna tokių instrukcijų: „Įsivaizduok tūkstantį saulių danguje tuo pačiu metu. Leisk jiems šviesti valandą. Tada palaipsniui leisk jiems išblėsti.” Tokios instrukcijos yra ir apribojimas, ir kvietimas kūrybai. Jos duoda struktūrą, bet palieka daug erdvės interpretacijai.

Šiuolaikiniame gyvenime mes dažnai manome, kad kūrybiškumui reikia visiškos laisvės. Bet tyrimai rodo, kad pernelyg daug pasirinkimų gali paralyžiuoti. Kai turime tam tikrus apribojimus, mūsų smegenys tampa kūrybiškesnės ieškodamos sprendimų šiose ribose.

Pabandykite šį metodą: kai turite kūrybinę užduotį, užduokite sau dirbtinių apribojimų. Pavyzdžiui, jei rašote tekstą, nuspręskite, kad kiekvienas sakinys turi prasidėti kita raide abėcėlės tvarka. Arba jei kuriate dizainą, nuspręskite naudoti tik tris spalvas. Šie apribojimai gali atrodyti kvailas, bet jie verčia jūsų smegenis ieškoti netikėtų sprendimų.

Instrukcijos taip pat gali būti puikus būdas įveikti kūrybinį blokavimą. Kai nežinote, nuo ko pradėti, paprasta instrukcija gali būti tas pirmasis žingsnis. Fluxus menininkai tai suprato ir kūrė „event scores”, kurios galėjo būti atliekamos bet kada, bet kur, bet kieno. Ši universalumas ir paprastumas darė jas neįtikėtinai galingomis.

Procesas virš rezultato

Galbūt svarbiausias Fluxus principas – tai dėmesys procesui, o ne rezultatui. Fluxus menininkai nebuvo susirūpinę sukurti „šedevrų”, kurie kabėtų muziejuose. Jiems buvo svarbu pats kūrybos aktas, patirtis, tyrinėjimas.

Mūsų visuomenė yra labai orientuota į rezultatus. Mes nuolat klausėme: „Ką tu pasiekei? Koks rezultatas?” Bet ši nuolatinė orientacija į rezultatą gali užkirsti kelią tikrajam kūrybiškumui. Kai mes per daug susitelkiame į tai, koks turi būti galutinis produktas, mes ribojame save ir nedrįstame eksperimentuoti.

Fluxus moko, kad pats kūrybos procesas yra vertingas, nepriklausomai nuo rezultato. Kai pradedame vertinti procesą, mes tampame laisvi tyrinėti, klysti, mokytis. Mes nebijome pradėti, nes žinome, kad svarbu ne tai, ar pavyks, o tai, ką išmoksime kelyje.

Praktiškai tai reiškia, kad turėtumėte skirti laiko projektams, kurie neturi aiškaus tikslo ar rezultato. Galbūt tai bus dienoraščio rašymas, kurio niekas niekada neskaitys. Arba piešimas, kurio neketinate niekam rodyti. Arba muzikavimas tik sau. Šios veiklos, kurios neturi išorinio tikslo, yra neįtikėtinai svarbios kūrybiniam augimui, nes jos leidžia mums eksperimentuoti be spaudimo.

Taip pat svarbu švęsti mažus proceso žingsnius, o ne tik galutinius rezultatus. Jei dirbate prie didelio projekto, pripažinkite ir džiaukitės kiekvienu mažu pasiekimu kelyje. Fluxus menininkai dažnai kūrė darbus, kurie buvo labiau apie kelionę nei apie paskirties vietą, ir būtent tai darė juos tokius galingus.

Kaip Fluxus principai tampa jūsų kasdienės kūrybos dalimi

Dabar, kai suprantame pagrindinius Fluxus principus, kyla klausimas: kaip juos integruoti į kasdienį gyvenimą taip, kad jie tikrai pakeistų mūsų kūrybinį mąstymą ir gyvenimo kokybę?

Pradėkite nuo mažų ritualų. Kiekvieną rytą galite atlikti paprastą Fluxus įkvėptą pratimą – pavyzdžiui, parašyti sau instrukciją dienai. Ji gali būti tokia paprasta kaip „Šiandien pastebėk tris dalykus, kurių paprastai nepastebėtum” arba „Šiandien padaryk vieną dalyką kitaip nei įprastai”. Šios paprastos instrukcijos padeda išlaikyti kūrybinį sąmoningumą visą dieną.

Sukurkite sau „eksperimentų dienoraštį”, kuriame fiksuosite savo kasdienius mažus eksperimentus. Tai nebūtinai turi būti kažkas didelio – galbūt pabandėte naują kelią į darbą, arba prakalbinote nepažįstamą žmogų, arba išbandėte naują būdą organizuoti savo darbo stalą. Svarbu ne tai, kaip didelis eksperimentas, o tai, kad jis vyksta reguliariai.

Ieškokite galimybių įnešti žaismingumo į savo darbą. Jei turite pasikartojančių užduočių, pabandykite jas paversti žaidimais. Galbūt galite susikurti balų sistemą arba iššūkius sau. Arba galite pakviesti kolegas kartu sugalvoti absurdiškiausią būdą išspręsti tam tikrą problemą – dažnai būtent iš tokių žaidimų gimsta tikrai geros idėjos.

Organizuokite reguliarius „Fluxus vakarėlius” su draugais ar šeima. Tai gali būti vakaras, kai visi kartu kuria kažką pagal paprastas instrukcijas, arba kai tiesiog eksperimentuojate su įvairiais dalykais – maistu, garsais, judesiais. Tokios patirtys ne tik sustiprina ryšius su kitais žmonėmis, bet ir palaiko jūsų kūrybinį mąstymą gyvą ir aktyvų.

Svarbu suprasti, kad Fluxus principų įgyvendinimas nėra dar viena užduotis jūsų sąraše. Tai greičiau požiūrio pokytis, naujas būdas žiūrėti į pasaulį. Kai pradedame matyti kūrybiškumą ne kaip specialų talentą, kurį turi tik kai kurie žmonės, o kaip būdą gyventi ir sąveikauti su pasauliu, viskas keičiasi.

Fluxus moko, kad kūrybiškumas nėra apie didžius meno kūrinius ar revoliucines idėjas. Tai apie tai, kaip mes gyvename kiekvieną dieną, kaip atkreipiame dėmesį, kaip eksperimentuojame, kaip žaidžiame, kaip bendraujame su kitais. Kai šie principai tampa mūsų gyvenimo dalimi, mes pastebime, kad gyvenimas tampa turtingesnis, įdomesnis, prasmesnis.

Nebijokite pradėti mažai. Nebijokite atrodyti kvailai. Nebijokite eksperimentuoti ir klysti. Fluxus menininkai rodė, kad didžiausia drąsa yra būti paprastam, žaismingam ir autentiškai smalsiam. Ir būtent ši drąsa gali transformuoti ne tik jūsų kūrybinį mąstymą, bet ir visą gyvenimo kokybę. Galiausiai, kaip sakė George’as Maciunas, Fluxus tikslas buvo „išvalyti pasaulį nuo buržuazinės ligos, nuo ‘intelektualinio’, profesionalinio, komercializuoto meno, išvalyti pasaulį nuo negyvos meno imitacijos”. Šiandien mes galime tai suprasti kaip kvietimą išvalyti savo gyvenimą nuo dirbtinumo, pretenzijų ir baimės būti tikrais, kūrybiškais žmonėmis kiekvieną dieną.