Kai menas susitinka su technologija virtuvės stalviršyje

Sėdite su sudaužytu telefonu rankose. Ekranas įtrūkęs, galbūt mygtukai nereaguoja, o gal tiesiog įrenginys atsisakė bendradarbiauti po netikėto susitikimo su grindimis. Pirmoji mintis – bėgti į servisą, antroji – ieškoti YouTube vadovėlio. Bet ką bendro su šia situacija gali turėti Fluxus judėjimas, kuris šešto dešimtmečio pabaigoje sukrėtė meno pasaulį savo antikonformizmu ir eksperimentais? Pasirodo, daugiau nei galėtumėte įsivaizduoti.

Fluxus nebuvo tik dar viena avangardo kryptis – tai buvo gyvenimo filosofija, kviečianti permąstyti kūrybos, funkcionalumo ir prasmės santykį. George’as Maciunas, vienas iš judėjimo įkūrėjų, svajojo apie meną, kuris būtų prieinamas visiems, kuris nepriklausytų nuo galerijų sienų ar ekspertų nuomonių. Šis požiūris keičia ir tai, kaip žvelgiame į sugedusį telefoną – ne kaip į problemą, reikalaujančią profesionalios intervencijos, bet kaip į galimybę patirti kažką naujo, įsitraukti į procesą, kuris pats savaime gali būti prasmingas.

Yoko Ono instrukcijos kaip remontuotojo vadovas

Yoko Ono „Grapefruit” knygoje pateiktos instrukcijos atrodo kaip poezija, kuri kviečia veikti. „Sudaužyk ką nors. Tada surink gabalus. Pažiūrėk, kas pasikeitė.” Šis paprastas nurodymas gali tapti filosofiniu pagrindu artėjant prie sugedusio telefono. Ne su baime ar nerimu, bet su smalsumu.

Tradicinis požiūris į remontą yra griežtai funkcionalus – reikia atstatyti pradinę būklę, grąžinti įrenginiui jo naudingumą. Bet Fluxus filosofija siūlo kitokį kelią: kas, jei remontas būtų ne tik atstatymas, bet transformacija? Kas, jei procesas būtų svarbesnis už rezultatą? Kai atsukate telefono korpusą pirmą kartą, jūs jau įžengiate į teritoriją, kur esate ne vartotojas, o kūrėjas, tyrinėtojas, dalyvaujas.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš skubėdami prie konkrečių remonto žingsnių, verta sustoti ir įvertinti situaciją kitaip. Kokia jūsų telefono „trauma”? Ar tai kritimas, vanduo, ar tiesiog nusidėvėjimas? Kiekviena situacija turi savo istoriją, ir Fluxus dvasia ragintų šią istoriją pripažinti, o ne tiesiog ignoruoti.

Nuo konceptualios minties iki atsuktuvo rankoje

Žinoma, filosofija negali pakeisti ekrano ar atstatyti veikiančios baterijos. Bet ji gali pakeisti jūsų santykį su procesu. Kai žvelgiate į telefoną kaip į objektą, kuris turi būti „sutaisytas”, jūs automatiškai tampate priklausomi nuo išorinių ekspertų. Kai žvelgiate į jį kaip į sistemą, kurią galite suprasti ir su kuria galite eksperimentuoti, jūs tampate aktyviu dalyviu.

Pirmas praktinis žingsnis – informacijos rinkimas. Bet ne bet kokios informacijos. Fluxus dvasia skatintų ieškoti ne tik oficialių remonto vadovų, bet ir alternatyvių šaltinių: bendruomenių forumų, kur žmonės dalijasi savo eksperimentais, video, kuriuose matote realius žmones su realiais iššūkiais, o ne idealias laboratorines sąlygas. Tai sukuria ryšį su kitais, kurie taip pat drįso įžengti į šią teritoriją.

Antras žingsnis – įrankių rinkimas. Nebūtinai pirkti profesionalų rinkinį už šimtus eurų. Fluxus filosofija vertintų improvizaciją: kartais plastikinė kortelė gali būti geresnė už specialų įrankį korpusui atidaryti, o paprastas fenas – efektyvesnis už profesionalią šildymo stotį. Tai ne apie pigumą, o apie kūrybiškumą ir išteklių, kuriuos jau turite, panaudojimą.

Kada sudaužymas tampa meno aktu

Nam June Paik, kitas Fluxus judėjimo atstovas, garsėjo savo darbais su televizoriais – jis juos ardydavo, keisdavo, transformuodavo į skulptūras. Jo požiūris į technologiją nebuvo nei baugus, nei pernelyg pagarbos kupinas. Tai buvo žaidybinis, eksperimentinis santykis. Šis požiūris gali būti išlaisvinantis, kai laikote rankose telefoną, kurio nebegalite labiau sugadinti.

Jei ekranas jau sudaužytas, kas gali nutikti blogo, jei bandysite jį pakeisti patys? Blogiausiu atveju, jis liks sudaužytas. Geriausiu – išmoksite kažko naujo, sutaupysite pinigų ir patirsite pasitenkinimą. Bet svarbiausia – jūs įgausite patirties, kuri transformuoja jūsų santykį su technologija apskritai.

Praktiškai tai reiškia drąsą pradėti. Pasiruoškite darbo vietą – švarus, gerai apšviestas paviršius, kur galite išdėlioti visas dalis. Fluxus menininkai dažnai dokumentuodavo savo procesus, ir tai puiki praktika remonto kontekste: fotografuokite kiekvieną žingsnį. Tai ne tik padės jums prisiminti, kaip viską sumontuoti atgal, bet ir sukurs jūsų asmeninį archyvą, kuris gali būti naudingas ateityje ar kitiems.

Instrukcijų partitūros ir telefono schemos

Fluxus menininkai kūrė tai, ką vadino „event scores” – instrukcijas, kurios galėjo būti atliekamos bet kada, bet kur, bet kieno. Jos buvo tarp poezijos ir algoritmo, tarp meno ir instrukcijų vadovo. Telefono remonto vadovai, žiūrint iš šios perspektyvos, tampa savotiškais scenarijais, kuriuos galite interpretuoti savaip.

Kai skaitote „atsargiai atskirkite ekraną nuo korpuso”, tai ne tik techninis nurodymas. Tai kvietimas į dėmesingumą, į lėtą, apgalvotą veiksmą. Fluxus filosofija vertintų šį procesą kaip meditaciją, kaip būdą būti visiškai čia ir dabar. Kiekvienas judesys tampa sąmoningu, kiekviena detalė – svarbi.

Praktiškai tai reiškia, kad neverta skubėti. Viena iš didžiausių klaidų, kurią daro bandantys remontuoti patys, yra pernelyg didelis pasitikėjimas savimi ir skubėjimas. Fluxus dvasia ragintų priešingai – leisti procesui užtrukti tiek, kiek reikia. Jei jaučiate frustraciją, sustokite. Grįžkite vėliau. Procesas neturi būti kančia, jis gali būti malonumas.

Klaidos kaip nauja estetika

Vienas iš gražiausių Fluxus palikimo aspektų yra klaidos priėmimas. Ne kaip nesėkmės, bet kaip dalies proceso, kuris gali vesti netikėtomis kryptimis. Kai John Cage kūrė savo muzikinius kūrinius, jis įtraukdavo atsitiktinumus, neprognozuojamus elementus. Tai nebuvo trūkumas – tai buvo savybė.

Kai remontuojate telefoną, neišvengiamai padarote klaidų. Galbūt praleidžiate vieną varžtelį, galbūt ne visai tiksliai sulygiuojate ekraną. Tradicinis požiūris vertintų tai kaip nesėkmę. Bet Fluxus perspektyva siūlo kitokį požiūrį: galbūt šis telefonas dabar yra unikalus, galbūt jis turi savo charakterį, kurio neturėtų joks kitas.

Praktiškai tai nereiškia, kad turėtumėte sąmoningai daryti klaidų. Bet tai reiškia, kad kai jos atsitinka, galite į jas žvelgti kitaip. Jei po remonto telefonas veikia, bet turi mažą kosmetinį defektą, tai gali būti ne problema, o žymė jūsų įsikišimo, jūsų dalyvavimo šio objekto gyvenime.

Bendruomenė kaip kūrybinis kolektyvas

Fluxus niekada nebuvo vienišų genijų judėjimas. Tai buvo tinklas, bendruomenė, žmonių, kurie dalyvavo vienas kito projektuose, keitėsi idėjomis, palaikė eksperimentus. Šis kolektyvinis aspektas yra itin svarbus ir telefono remonto kontekste.

Internete egzistuoja neįtikėtina bendruomenė žmonių, kurie dalijasi savo patirtimi, padeda vienas kitam, kuria vadovus. Platformos kaip iFixit ne tik teikia techninius nurodymus, bet ir kuria kultūrą, kur remontas yra vertybė, kur žmonės didžiuojasi tuo, kad gali patys sutaisyti savo daiktus. Tai labai Fluxus dvasia – demokratizuoti žinias, padaryti jas prieinamas visiems.

Praktiškai tai reiškia, kad neturėtumėte bijoti prašyti pagalbos. Jei užstrigote, forumuose visada yra žmonių, kurie sutiko su panašiomis problemomis. Jei pavyko kažką sutaisyti, pasidalykite savo patirtimi. Šis dalijimasis yra ne tik praktiškai naudingas, bet ir filosofiškai prasmingas – jūs tampate dalimi judėjimo, kuris priešinasi vartojimo kultūrai ir skatina aktyvų dalyvavimą.

Kai telefonas tampa ne įrankiu, o bendrakeleiviu

Galiausiai, Fluxus filosofija kviečia permąstyti mūsų santykį su objektais. Mes linkę matyti telefonus kaip įrankius, kurie turi veikti nepriekaištingai, o kai jie sugenda – kaip problemą, kurią reikia kuo greičiau išspręsti. Bet kas, jei telefonas yra kažkas daugiau? Kas, jei tai objektas, su kuriuo turite santykį, kuris turi savo istoriją, savo „gyvenimą”?

Kai remontuojate telefoną patys, šis santykis keičiasi. Jūs pažįstate jo vidų, suprantate, kaip jis veikia, matote jo trapumą ir sudėtingumą. Tai sukuria kitokį ryšį – ne vartotojo su produktu, bet kažką artimesnio partnerystei. Telefonas tampa ne tik įrankiu, bet ir liudininku jūsų gebėjimo mokytis, eksperimentuoti, įveikti iššūkius.

Praktiškai tai gali reikšti, kad po sėkmingo remonto naudosite telefoną ilgiau, rūpinsitės juo geriau, vertinsite jį kitaip. Tai ne sentimentalumas – tai sąmoningas pasirinkimas priešintis nuolatinio atnaujinimo ir išmetimo kultūrai. Tai politinis aktas, kuris labai atitinka Fluxus dvasią – mažas, asmeniškas gestas, kuris meta iššūkį didesnėms sistemoms.

Taigi, kai kitą kartą jūsų telefonas nukris ir ekranas įtrūks, prieš skubėdami į servisą ar perkant naują, sustokite akimirkai. Pagalvokite apie Yoko Ono instrukciją: „Sudaužyk ką nors. Tada surink gabalus. Pažiūrėk, kas pasikeitė.” Galbūt tai, kas pasikeis, bus ne tik telefonas, bet ir jūs patys – jūsų pasitikėjimas savimi, jūsų supratimas apie technologiją, jūsų santykis su daiktais, kurie jus supa. Ir galbūt atrasite, kad remontas gali būti ne tik būtinybė, bet ir kūrybinis aktas, kuris praturtina jūsų gyvenimą netikėtais būdais.