Kai kalba tampa siena, o ne tiltu

Fluxus judėjimas nuo pat savo atsiradimo šeštajame dešimtmetyje buvo grindžiamas viena esmine idėja: menas priklauso visiems, o ne tik privilegijuotai kultūrinei elitui. George’as Maciunas, Yoko Ono, Nam June Paikas, Wolf Vostell – šie žmonės kalbėjo skirtingomis kalbomis, augo skirtingose kultūrose, tačiau sugebėjo sukurti kažką, kas peržengia bet kokias ribas. Ir vis dėlto šiandien, kai Fluxus tradicija tęsiama visame pasaulyje – nuo Vilniaus iki Seulo, nuo Buenos Airių iki Helsinkio – kalbų barjeras išlieka viena rimčiausių praktinių kliūčių.

Įsivaizduokite situaciją: lietuvių menininkas nori bendradarbiauti su japonų Fluxus kolega kuriant bendrą happeningą. Jie abu žino, ko nori. Jie abu jaučia tą patį impulsą. Bet kaip aptarti instrukcinius tekstus, kaip suderinti konceptualias detales, kaip perteikti subtilias idėjas apie laiką, erdvę ir atsitiktinumą – kai vienas nemoka japoniškai, o kitas – lietuviškai? Čia ir atsiranda automatiniai vertėjai. Ne kaip stebuklingas sprendimas, bet kaip įrankis, kurį reikia mokėti naudoti.

Automatiniai vertėjai: kas tai iš tikrųjų ir kodėl reikia žinoti, kaip jie veikia

Prieš pradedant kalbėti apie praktiką, verta suprasti mechanizmą. Šiuolaikiniai automatiniai vertėjai – Google Translate, DeepL, Microsoft Translator, Yandex Translate – veikia remiantis neuroninių tinklų technologija. Tai reiškia, kad sistema mokosi iš milijardų tekstų pavyzdžių ir bando nuspėti, koks vertimas bus tinkamas konkrečiame kontekste. Skirtingai nuo senesnių, žodynais pagrįstų sistemų, šie vertėjai supranta kontekstą – bent jau tam tikru lygiu.

Tačiau yra vienas esminis dalykas, kurį menininkai turi suprasti: šie įrankiai buvo treniruoti daugiausia ant standartinių, konvencinių tekstų. Biurokratiniai dokumentai, žinių straipsniai, komerciniai tekstai – tai jų stiprioji pusė. Poetinė kalba, konceptualūs paradoksai, sąmoningos dviprasmybės – tai jų silpnoji vieta. O Fluxus menas, kaip žinome, maitinasi būtent iš tokių vietų.

DeepL šiuo metu laikomas tiksliausiu vertėju europietiškoms kalboms. Jis ypač gerai veikia su vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų kalbomis. Google Translate pranašesnis ten, kur reikia platesnio kalbų spektro – jis palaiko daugiau nei 130 kalbų, įskaitant daugelį Azijos ir Afrikos kalbų. Microsoft Translator pasižymi geru integravimu su kitomis programomis ir gali būti naudingas, jei bendradarbiavimas vyksta per „Teams” ar kitas „Microsoft” platformas.

Praktinis patarimas: nenaudokite vien vieno vertėjo. Išverskite tekstą per du ar tris skirtingus įrankius ir palyginkite rezultatus. Kur jie sutampa – ten tikriausiai vertimas teisingas. Kur skiriasi – ten reikia papildomai pagalvoti.

Fluxus instrukcijų vertimas: kur slypi pavojai

Fluxus meno širdis – instrukciniai tekstai, vadinamieji „event scores”. Tai trumpi, dažnai labai lakoniški tekstai, kurie nurodo atlikėjui, ką daryti. Yoko Ono „Grapefruit” knyga pilna tokių instrukcijų: „Įsivaizduok debesį, kol jis tampa debesiu.” George’o Brechto kortelės su vienu žodžiu. La Monte Young’o instrukcija: „Nubrėžk tiesią liniją ir sek ja.”

Šie tekstai atrodo paprasti. Ir būtent todėl jie yra patys pavojingiausi verčiant automatiškai. Kiekvienas žodis nešasi svorį. Kiekviena gramatinė forma turi reikšmę. Liepiamoji nuosaka ar klausimas – tai ne tas pats. „Girdėk” ir „klausyk” – ne tas pats. „Judėk” ir „eik” – ne tas pats.

Pabandykime konkrečiai. Jei į Google Translate įvesite anglišką instrukciją „Listen until you become the sound” ir paprašysite išversti į lietuvių kalbą, gausite: „Klausykitės, kol tapsite garsu.” Tai techniškai teisingas vertimas. Bet ar jis perteikia tą patį? Lietuviška „klausykitės” turi mandagią, formalią konotaciją. Angliškas „listen” yra neutralesnis, tiesioginis. Šis niuansas gali pakeisti visos instrukcijos toną.

Ką daryti? Pirma, po automatinio vertimo visada peržiūrėkite tekstą su gimtakalbiu – net jei tai tik trumpas patikrinimas per socialinius tinklus ar kalbų mainų platformas kaip Tandem ar HelloTalk. Antra, jei negalite gauti gimtakalbio pagalbos, pabandykite atgalinį vertimą: išverskite atgal į originalią kalbą ir patikrinkite, ar prasmė išliko. Trečia, paprasčiau yra geriau – kuo paprastesnis originalus tekstas, tuo tikslesnis bus vertimas.

Platformos ir įrankiai, kurie iš tikrųjų veikia kūrybiniam bendradarbiavimui

Kalbėti apie automatinius vertėjus abstrakčiai – vienas dalykas. Bet Fluxus menininkas, kuris nori konkrečiai bendradarbiauti su kolega kitoje šalyje, turi žinoti, kokie įrankiai jam padės labiausiai.

DeepL Write – tai ne tik vertėjas, bet ir teksto redagavimo įrankis. Jis gali padėti ne tik išversti, bet ir patobulinti tekstą tikslinėje kalboje. Jei rašote instrukciją angliškai, bet anglų kalba nėra jūsų gimtoji, DeepL Write gali padėti ją suformuluoti natūraliau prieš siunčiant kolegai.

Google Translate dokumentų vertimas – galite įkelti visą PDF ar Word dokumentą ir gauti išverstą versiją, išlaikančią originalų formatavimą. Tai labai naudinga, jei bendradarbiaujate kuriant bendrą manifesto ar projekto aprašymo dokumentą.

Notion su integruotu vertimu – daugelis Fluxus kolektyvų naudoja Notion kaip bendrą darbo erdvę. Notion palaiko automatinį puslapio vertimą per naršyklės plėtinius, o tai reiškia, kad bendras projekto dokumentas gali būti skaitomas kiekvieno komandos nario gimtąja kalba.

Otter.ai ir kiti kalbos atpažinimo įrankiai – jei bendradarbiaujate per vaizdo skambučius, šie įrankiai gali automatiškai transkribuoti ir versti pokalbį realiuoju laiku. Tai ypač naudinga improvizuotuose aptarimuose, kur idėjos atsiranda spontaniškai.

Dar vienas praktinis patarimas, kurį dažnai ignoruoja menininkai: sukurkite bendrą terminų žodyną. Jei jūsų projekte yra specifinių konceptualių terminų – tarkime, jūs naudojate žodį „erdvė” ne kaip fizinę erdvę, bet kaip sąmonės būseną – užsirašykite šį terminą ir jo apibrėžimą abiem kalbomis. Automatinis vertėjas nežinos šio konteksto, bet jūsų kolega žinos, nes turės žodyną.

Kultūrinis kontekstas, kurio vertėjas neperteiks

Čia reikia būti sąžiningais: automatinis vertėjas verčia žodžius, bet neperteikia kultūros. O Fluxus menas yra giliai kultūriškai įsišaknijęs – net kai jis bando peržengti kultūrines ribas.

Pavyzdys: japonų Fluxus menininkai, kaip Mieko Shiomi ar Takehisa Kosugi, savo kūryboje dažnai remiasi zen budizmo konceptais apie tuštumą, tylą, momentą. Šie konceptai japonų kalboje turi labai specifines reikšmes – „ma” (間), „mu” (無), „mono no aware” (物の哀れ). Automatinis vertėjas juos išvers kaip „erdvė”, „niekas”, „liūdesys dėl bėgančių dalykų”. Techniškai – teisingai. Bet tas, kas nežino šių konceptų kultūrinio svorio, gaus tik šešėlį.

Panašiai yra ir su Rytų Europos Fluxus tradicija. Lietuviškas žodis „ilgesys” – tai ne tiesiog „nostalgia” ar „longing”. Tai specifinė egzistencinė patirtis, susijusi su lietuvių kultūros istorija, su trėmimais, su prarastu kraštovaizdžiu. Jei lietuvių menininkas naudoja šį žodį savo instrukcijoje, automatinis vertimas praras šį sluoksnį.

Ką su tuo daryti? Pirma, pridėkite kontekstinius komentarus prie savo tekstų. Ne tik tekstą, bet ir trumpą paaiškinimą, kokią kultūrinę reikšmę nešate. Antra, domėkitės savo bendradarbio kultūra – ne tam, kad taptumėte ekspertu, bet kad žinotumėte, ko klausti. Trečia, leiskite nesusipratimams tapti kūrybiniais momentais. Fluxus tradicijoje klaida ir atsitiktinumas yra ne problema, o galimybė.

Kai vertimas tampa meno kūriniu

Čia prasideda tikrai įdomus dalykas. Kai kurie Fluxus menininkai pradėjo naudoti automatinių vertėjų klaidas ir netikslumus ne kaip problemą, kurią reikia spręsti, bet kaip kūrybinę medžiagą.

Yra tokia praktika, vadinama „telephone translation” arba „broken telephone through languages”. Imate trumpą tekstą, verčiate jį per penkias ar dešimt skirtingų kalbų iš eilės, o paskui grįžtate į pradinę kalbą. Rezultatas dažnai yra poetiškai absurdiškas, bet kartais – netikėtai gilus. Tai primena Fluxus tradiciją naudoti atsitiktinumą kaip kūrybinį metodą.

Kitas metodas – „mistranslation as score”. Imate automatinio vertėjo klaidą ir paverčiate ją nauja instrukcija. Jei vertėjas išvertė „sėdėk tyliai” kaip „sėdėk kietai” – tai jau nauja instrukcija, nauja kūno patirtis, naujas happeningas.

Berlyno Fluxus kolektyvas „Sprachspiel” (pavadinimas pasiskolintas iš Wittgensteino) jau kelerius metus vykdo projektus, kuriuose automatinis vertimas yra ne tik įrankis, bet ir tema. Jų performansuose tekstai verčiami realiuoju laiku, o atlikėjai reaguoja tiek į originalą, tiek į vertimą – sukurdami dvigubą, daugiakalbiškumo persmelktą kūrinį. Tai puikus pavyzdys, kaip technologinį apribojimą galima paversti estetine galimybe.

Praktinis patarimas menininkams, norintiems išbandyti šį metodą: pradėkite nuo trumpų, lakoniškų tekstų. Ilgi tekstai per daug kalbų tampa nebeįskaitomi. Bet vienas sakinys – tai tobulas dydis eksperimentui. Ir visada dokumentuokite kiekvieną vertimo žingsnį – tai taps jūsų proceso dalimi.

Etika ir atsakomybė daugiakalbėje kūrybinėje erdvėje

Yra dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama, bet kuris yra labai svarbus: etika. Kai naudojate automatinį vertėją bendradarbiaudami su menininku iš kitos kultūros, jūs prisiimate atsakomybę. Atsakomybę už tai, kad jūsų idėjos bus perteiktos teisingai. Atsakomybę už tai, kad jūsų kolegos idėjos bus suprasto teisingai.

Automatinis vertėjas gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. „Aš suprantu, ką jis sako” – bet ar tikrai suprantate? Ar suprantate ne tik žodžius, bet ir intenciją, kontekstą, kultūrinį svorį? Ypač kai kalbame apie meną, kuris dažnai operuoja subtiliais niuansais.

Yra ir kitas etinis klausimas: kalbų galios dinamika. Anglų kalba dominuoja tarptautiniame meno pasaulyje, ir tai reiškia, kad menininkai, kurių gimtoji kalba nėra anglų, dažnai turi dėti papildomų pastangų – versti savo idėjas, adaptuoti savo mąstymą, rizikuoti prarasti niuansus. Automatiniai vertėjai gali šiek tiek sumažinti šią nelygybę, bet negali jos panaikinti.

Ką galite padaryti praktiškai? Pirma, jei jūsų gimtoji kalba yra dominuojanti (pvz., anglų), imkitės iniciatyvos mokytis bent kelių frazių savo kolegos kalba. Tai simbolinis gestas, bet simboliai svarbu. Antra, suteikite savo kolegams laiko ir erdvės – nespauskite greitų atsakymų, kai žinote, kad jie verčia. Trečia, kai abejojate, klauskite. „Ar teisingai supratau?” yra vienas svarbiausių sakinių daugiakalbėje kūrybinėje erdvėje.

Kai Fluxus ir technologija susitinka: ateities perspektyvos

Automatiniai vertėjai tobulėja neįtikėtinu greičiu. Prieš dešimt metų Google Translate buvo juokų objektas – šiandien jis gali išversti medicininius tekstus su profesionaliu tikslumu. Prieš penkerius metus neuroniniai tinklai dar negalėjo perteikti poetinės kalbos – šiandien tai jau įmanoma, nors ir netobulai.

Dirbtinis intelektas, ypač didelių kalbų modeliai kaip GPT-4 ar Claude, atveria naujas galimybes. Šie modeliai gali ne tik versti, bet ir paaiškinti kultūrinį kontekstą, pasiūlyti alternatyvius vertimus, aptarti, kodėl vienas žodžio pasirinkimas gali būti geresnis už kitą. Tai jau ne tik vertimas – tai kultūrinis tarpininkavimas.

Tačiau Fluxus tradicija mus moko skeptiškai žiūrėti į technologiją kaip į galutinį sprendimą. Nam June Paikas, kuris pats buvo technologijų entuziastas, visada pabrėždavo, kad technologija yra įrankis, o ne tikslas. Automatinis vertėjas gali padėti menininkams susikalbėti, bet negali pakeisti tikro susitikimo, tikro klausymosi, tikro noro suprasti kitą žmogų.

Geriausias scenarijus – kai automatinis vertėjas tampa tiltu, leidžiančiu pradėti pokalbį, kuris vėliau tampa kažkuo daugiau nei tik vertimas. Kai lietuvių menininkas ir korėjietis menininkas, pradėję bendrauti per Google Translate, po metų jau moka vienas kito kalbos žodžius, supranta vienas kito kultūros niuansus, kuria kartu kažką, ko negalėtų sukurti atskirai.

Tai ir yra Fluxus dvasia: ne technologinis efektyvumas, bet žmogiška jungtis. Automatinis vertėjas gali atidaryti duris. Bet pro jas eiti reikia patiems.

Tiltai, kuriuos statome patys

Grįžkime prie pradžios: Fluxus visada buvo apie perėjimą per ribas. Geografines, kultūrines, kalbines, socialines. Automatiniai vertėjai yra šiuolaikinis įrankis šiam perėjimui – ne idealus, ne visagalis, bet realus ir prieinamas.

Jei esate Fluxus menininkas ar menininkas, kuris jaučia afinitetą šiai tradicijai, ir norite bendradarbiauti per kalbų barjerus, štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos galite žengti šiandien: sukurkite paskyrą DeepL ir Google Translate – naudokite abu; raskite vieną potencialų bendradarbį per platformas kaip Fluxus Foundation tinklą, Artsy ar net Instagram; parašykite trumpą instrukcinį tekstą savo gimtąja kalba ir išverskite jį; išsiųskite kolegai kartu su originaliu tekstu ir paprašykite grįžtamojo ryšio; leiskite nesusipratimams tapti pokalbio pradžia.

Automatinis vertėjas neišspręs visų problemų. Jis neperteiks visų niuansų. Jis kartais sukurs absurdiškas klaidas. Bet jis leis jums pradėti. O Fluxus, kaip ir bet koks menas, prasideda nuo pradžios – nuo to momento, kai nusprendžiate, kad siena nėra tokia aukšta, kaip atrodė.

Kalbų barjeras egzistuoja. Bet jis nėra absoliutus. Ir kiekvienas tiltas, kurį statome – net ir netobulas, net ir iš automatiškai išverstų žodžių – yra žingsnis link to, ką Maciunas vadino „gyvenimu kaip menu”. Ne menas galerijoje. Ne menas muziejuje. Menas kaip kasdienė praktika susitikti, suprasti, kurti kartu – nepaisant visko, kas mus skiria.