Kai televizorius tampa juoda skyle svetainėje

Televizorius sugedęs – ir staiga namuose atsiranda keista tyla. Ne ta maloni, meditacinė, o ta nejauki, kai trūksta fono garso vakare. Ir prasideda ta pati istorija: ieškoti meistro internete, skambinti, aiškintis, kas čia nutiko tam ekranui. Vilniuje remonto meistrų pilna, bet kaip atskirti profesionalą nuo to, kuris tik apsimeta suprantąs, kas vyksta televizoriaus viduje?

Realybė tokia, kad televizorių remonto rinka Lietuvoje – tai šiek tiek chaotiškas reikalas. Yra puikių specialistų, kurie dirba dešimtmečius ir tikrai supranta, ką daro. Bet yra ir tokių, kurie po savaitgalio kursų jau drąsiai skelbiasi kaip „patyrę meistrai”. Skirtumas tampa akivaizdus tik tada, kai jau sumokėjai pinigus ir gavai televizorių atgal… arba negavai.

Kodėl televizoriai sugenda: ne visada kaltas gamyklos defektas

Prieš kalbant apie meistrus, verta suprasti, kas iš viso gali sugesti. Nes kartais problema tokia paprasta, kad ir meistro nereikia. Pavyzdžiui, televizorius neįsijungia – pirmiausia patikrinkite, ar tikrai įkištas kištukas į rozetę. Skamba juokingai, bet servisų darbuotojai patvirtins, kad tokių iškvietimų būna.

Dažniausios rimtesnės problemos – tai maitinimo blokai ir matricos. Maitinimo blokas gali perdegti dėl įtampos šuolių tinkle. Matricos problemos dažnai atsiranda dėl mechaninių pažeidimų – vaikai, kamuoliai, neatsargūs valymai. LED juostos taip pat nemirtingos – jos gali išdegti po kelių metų intensyvaus naudojimo, ir tada ekranas tampa tamsus arba rodo keistus šviesių ruožus.

Dar viena populiari gedimo priežastis – programinės įrangos problemos. Modernūs „smart” televizoriai iš esmės yra kompiuteriai su dideliu ekranu, ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali „užsikirsti”, lėtėti, atsisakyti atnaujinti. Kartais pakanka paprasčiausio nustatyų atstatymo į gamyklinius, bet žmonės iš karto skambina meistrams.

Pirmasis patarimas: tikrinkite atsiliepimus, bet ne aklai

Interneto atsiliepimų kultūra Lietuvoje keista. Žmonės rašo atsiliepimus tik dviem atvejais: kai labai patiko arba kai labai nepatiko. Vidurio nėra. Todėl matydami meistrą su 50 penkių žvaigždučių atsiliepimų, būkite atsargūs – gali būti, kad jis tiesiog paprašė draugų parašyti. Arba dar blogiau – nusipirko jų.

Geriau ieškoti detalių atsiliepimų. Kai žmogus rašo „Puikus meistras, rekomenduoju!” – tai nieko nesako. Bet kai rašo „Atėjo laiku, diagnozavo problemą per 15 minučių, paaiškino, kas sugedo ir kodėl, pakeitė dalį, davė garantiją” – tai jau kitas lygis. Detalūs atsiliepimai rodo, kad žmogus tikrai naudojosi paslauga.

Pasižiūrėkite ir į negatyvius atsiliepimus. Jei meistras į juos adekvačiai atsako, aiškina situaciją – tai geras ženklas. Jei ignoruoja arba agresyviai reaguoja – bėkite kuo toliau. Profesionalas supranta, kad ne visada viskas gali būti tobula, ir stengiasi išspręsti problemas, o ne konfliktuoti su klientais.

Antrasis patarimas: klauskite konkrečių klausimų telefonu

Kai skambinate meistui, nepakanka paklausti „Kiek kainuos suremontuoti televizorių?”. Niekas negali pasakyti kainos nematęs gedimo. Bet galite užduoti kitus klausimus, kurie išduos, ar žmogus tikrai supranta, ką daro.

Paklauskite, kokių markių televizorius remontuoja dažniausiai. Jei atsako „visus” – tai įtartina. Kiekvienas meistras turi savo specializaciją. Vieni geriau išmano Samsung, kiti LG, treti Sony. Paklauskite, ar turi originalių dalių arba kur jas perka. Jei sako, kad „viską galima gauti” – tai taip pat keista. Kai kurios dalys yra retesnės ir brangesnės.

Svarbus klausimas – ar atvažiuos į namus apžiūrėti, ar reikia vežti televizorių į servisą. Didelių ekranų vežiojimas – tai rizika. Geriau, kai meistras atvažiuoja pats, bent jau pirminei diagnostikai. Tiesa, už iškvietimą gali imti papildomą mokestį, bet tai normalu.

Trečiasis patarimas: garantija turi būti rašytinė

Žodinis pažadas „bus gerai, nesuges” – tai ne garantija. Tikra garantija yra dokumentas su antspaudu, parašu, data, konkrečiai nurodyta, kas buvo pakeista ir kiek laiko garantuojama. Jei meistras sako „kam čia popierių reikia, aš gi sąžiningas” – tai raudonas signalas.

Normalus garantijos laikotarpis remontui – nuo 3 iki 6 mėnesių. Jei siūlo tik mėnesį – tai įtartina. Jei žada metus ar daugiau – taip pat keista, nebent tai oficialus serviso centras. Garantija turi apimti ir darbą, ir dalis. Ir būtinai turi būti nurodyta, kas NĖRA garantuojama – pavyzdžiui, mechaniniai pažeidimai po remonto.

Pasitaiko meistrų, kurie garantiją duoda, bet paskui neatsako į skambučius, kai kažkas vėl sugenda. Todėl prieš mokėdami, nusifotografuokite garantijos dokumentą ir įsitikinkite, kad turite meistro kontaktus – telefono numerį, el. paštą, o idealiu atveju ir įmonės kodą, jei dirba oficialiai.

Ketvirtasis ir penktasis patarimai: kaina ir dalys

Kaina – tai jautrus klausimas. Vilniuje televizorių remonto kainos svyruoja nuo 30 iki 300 eurų, priklausomai nuo gedimo. Paprasta diagnostika neturėtų kainuoti daugiau nei 20-30 eurų. Jei meistras iš karto telefonu sako „bus apie 200 eurų” nematęs televizoriaus – jis tiesiog spėlioja arba bando išvilioti daugiau.

Dažniausiai remontuojant keičiamos šios dalys: maitinimo blokai (40-80 eurų su darbu), T-CON plokštės (50-100 eurų), LED juostos (60-120 eurų). Matricos keitimas – tai brangiausias remontas, gali kainuoti 200-400 eurų, ir dažnai tiesiog neapsimoka, geriau naują pirkti. Todėl jei meistras siūlo keisti matricą sename televizoriuje – suskaičiuokite, ar verta.

Dalių klausimas irgi svarbus. Meistras turėtų parodyti, ką keičia, ir idealiu atveju leisti jums pamatyti seną sugadintą dalį. Pasitaiko atvejų, kai meistrai sako „pakeitėm plokštę”, o iš tikrųjų tik perlitavo keletą kondensatorių. Tai ne visada apgaulė – kartais tikrai pakanka paprastos litavimo, bet kaina turėtų būti atitinkama.

Šeštasis ir septintasis patarimai: laikas ir komunikacija

Profesionalus meistras gali apytiksliai pasakyti, kiek laiko užtruks remontas. Jei sako „gal savaitė, gal mėnuo” – tai nerodo profesionalumo. Paprasti remonai (maitinimo blokas, programinė įranga) turėtų užtrukti 1-3 dienas. Sudėtingesni, kur reikia užsakyti dalis – iki dviejų savaičių.

Komunikacija remonto metu – tai labai svarbu. Geras meistras informuoja, kai atvažiuoja, kai diagnozuoja, kai randa problemą, kai užsako dalis, kai baigia darbą. Jei meistras paėmė televizorių ir dingsta savaitei neatsakydamas į skambučius – tai baisu. Deja, tokių atvejų būna.

Dar vienas aspektas – ar meistras paaiškina, kas buvo sugadę ir kaip to išvengti ateityje. Profesionalas nori, kad suprastumėte problemą, o ne tik sumokėtumėte. Jei meistras kalba nesuprantamu žargonu ir nenori aiškinti paprastais žodžiais – tai arba jis pats nesupranta, arba tyčia mėgina sukurti „ekspertiškumo” įspūdį.

Kai meistras išeina ir televizorius vėl veikia (arba ne)

Taigi, apibendrinant visą šitą remonto meistrų ieškojimo nuotykį – pasitikėjimas ir sveika kritika. Vilniuje yra tikrai gerų specialistų, kurie dirba sąžiningai, bet reikia mokėti juos atpažinti. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne aklai. Užduokite konkrečius klausimus. Reikalaukite rašytinės garantijos. Nesutikite su miglotomis kainomis ir terminais.

Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kas kalba – kartais televizoriaus remontuoti tiesiog neapsimoka. Jei jūsų 10 metų senumo 32 colių televizoriui reikia 150 eurų remonto, o naujas panašus kainuoja 200 eurų – gal verta pagalvoti apie naują? Sąžiningas meistras tai ir pasakys, o ne bandys išspausti iš jūsų pinigų už beviltiško remonto.

Galiausiai, jei radote gerą meistrą – išsisaugokite jo kontaktus. Tokie žmonės – kaip geri dantistai ar kirpėjai – yra aukso vertės. Ir rekomenduokite draugams. Gera reputacija – tai geriausias meistro turtas, ir jei jis dirba kokybiškai, nusipelno, kad apie jį žinotų daugiau žmonių.