Kai televizorius tampa meno objektu

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano senas „Philips” televizorius staiga ėmė rodyti keistus vaizdus – ekrane šmėžavo žalsvos linijos, o garsas sklido tarsi iš kažkokio paralelines dimensijos. Vietoj to, kad skambinčiau į servisą, nusprendžiau pasielgti kitaip. Būdamas susipažinęs su Fluxus judėjimo principais, kur kasdieniški objektai tampa eksperimentų lauku, pradėjau žvelgti į sugedusį televizorių ne kaip į problemą, o kaip į galimybę suprasti technologijos prigimtį.

Kaune, kur meninis gyvenimas visada turėjo savo unikalų pulsą, tokia prieiga nėra tokia neįprasta, kaip galėtų pasirodyti. Mieste, kuriame Fluxus festivaliai ir eksperimentiniai performansai jau seniai tapo kultūros dalimi, buitinės technikos remontas gali tapti beveik meditacine praktika. Ne veltui George’as Maciunas, vienas iš Fluxus įkūrėjų, turėjo lietuviškų šaknų – galbūt būtent iš čia kyla ta savita prieiga prie daiktų, kur praktika susipina su filosofija.

Pirmieji žingsniai: stebėjimas kaip diagnostikos forma

Prieš griebiantis atsuktuvo ar multimetro, verta sustoti ir tiesiog stebėti. Fluxus menininkai mokė, kad atidus stebėjimas pats savaime yra kūrybinis aktas. Tas pats principas puikiai veikia diagnozuojant televizorių gedimus. Užrašykite, kas tiksliai vyksta: ar ekranas šviečia, bet nėra vaizdo? Ar girdite garsiakalbių šniokštimą? Ar mirksi kokia nors lemputė?

Vienas dažniausių gedimų, su kuriuo susidūriau Kauno draugų būstuose – tai vadinamasis „mirties paspaudimas”, kai televizorius tiesiog neįsijungia. Dažnai žmonės iškart galvoja apie brangų remontą, tačiau problema gali būti banali. Patikrinkite maitinimo laidą – ar jis tvirtai įkištas? Ar veikia elektros lizdas? Pabandykite įjungti televizorių ne nuotolinio valdymo pulteliu, o mygtuku pačiame televizoriuje. Kartais problema slypi ne televizoriuje, o paprasčiausiame baterijų išsikrovime pultelyje.

Jei televizorius vis dėlto rodo gyvybės ženklus – šviečia lemputė, girdisi garsai, bet ekranas juodas – tai jau kitas reikalas. Pabandykite šviestuvu apšviesti ekraną iš labai arti. Jei matote silpną vaizdą, problema greičiausiai slypi apšvietimo sistemoje. LCD televizoriuose tai dažniausiai reiškia sugedusias LED juostas arba maitinimo bloką.

Garso be vaizdo filosofija

Yra kažkas beveik poetiško, kai televizorius transliuoja garsą, bet nerodo vaizdo. Tarsi įrenginys būtų nusprendęs tapti radijo imtuvu, grįžti prie paprastesnės technologijos formos. Tačiau šis gedimas dažnai būna gana lengvai diagnozuojamas.

Kaune, viename iš menininkų būstų Žaliakalnyje, susidūriau su tokia situacija. Televizorius „Samsung” skleidė visus filmo garsus, bet ekranas švietė tik mėlyna šviesa. Pirmiausia patikrinome HDMI kabelius – atjungėme ir vėl prijungėme, išbandėme kitus įvesties šaltinius. Nieko. Tada pritaikėme Fluxus principą – atsitiktinumo metodą. Pradėjome atsitiktinai spaudinėti televizoriaus nustatymus, keisti ryškumą, kontrastą, spalvų balansą. Ir staiga, pakeitus vieną nežymų parametrą vaizdo nustatymuose, vaizdas sugrįžo.

Pamoka buvo paprasta: kartais gedimas nėra gedimas, o tik neteisingi nustatymai. Ypač tai aktualu šiuolaikiniams išmaniesiems televizoriams, kurie turi šimtus įvairių opcijų. Prieš skelbiant televizorių sugedusiu, verta atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą. Paprastai tai daroma per nustatymų meniu, ieškant „Factory Reset” ar „Restore Default Settings” opcijos.

Spalvų spektro anomalijos ir jų interpretacija

Kai ekrane atsiranda keistos spalvos – viskas tampa rožinė, žalia ar mėlyna – daugelis mano, kad televizorius atgyveno savo amžių. Tačiau dažnai tai tik laidinės jungtys arba nustatymų problema. Prisimenu, kaip viename Kauno kavinėje, kur rengdavome menininkų susitikimus, senas CRT televizorius staiga ėmė rodyti viską žalsvai. Savininkas jau ruošėsi jį išmesti, bet aš pasiūliau eksperimentą.

Pritaikėme John Cage’o atsitiktinumo principą – pradėjome atsitiktinai judinti televizorių, lengvai jį purtydami, stuksendami į įvairias vietas. Ir štai, ties vienu kampu spalvos sugrįžo į normalias. Problema buvo prastas kontaktas viduje, greičiausiai atsilaisvinęs laidas. Žinoma, tai laikinas sprendimas, bet jis leido suprasti problemos pobūdį.

Šiuolaikiniuose LCD televizoriuose spalvų problemos dažnai kyla dėl gedusių matricos kontrolerių arba TCON plokštės. Jei matote vertikalias ar horizontalias spalvotas linijas, tai greičiausiai matricos problema. Jei visos spalvos iškraipytos vienodai, tikėtina, kad kaltas TCON. Diagnostikai galite pabandyti prijungti kitą vaizdo šaltinį – jei problema išlieka su visais šaltiniais, ji tikrai televizoriaus viduje.

Garsų ir triukšmų semiotika

Televizoriai, kaip ir žmonės, prieš miršdami dažnai pradeda keistai kalbėti. Ūžesys, cypimas, traškėjimas – visi šie garsai yra diagnostiniai ženklai, kuriuos reikia mokėti skaityti. Fluxus menininkai dažnai kūrė garsinius kraštovaizdžius iš kasdienių objektų – tas pats principas gali padėti diagnozuoti televizorių gedimus.

Aukštas cypimas paprastai reiškia problemą su maitinimo bloku, tiksliau – su transformatoriumi arba kondensatoriais. Jei girdite tokį garsą, bet televizorius vis dar veikia, tai perspėjimas. Netrukus jis gali visai nebeįsijungti. Kondensatorių gedimas yra viena iš dažniausių televizorių problemų, ypač vyresniuose modeliuose. Gera žinia – tai viena iš pigiausių problemų taisyti, jei turite bent minimalius elektronikos žinių.

Traškėjimas arba spragėjimas gali reikšti elektros iškrovą kažkur viduje. Tai rimtas signalas – televizorių reikėtų nedelsiant išjungti. Tokios problemos dažnai kyla dėl drėgmės arba dulkių susikaupimo viduje. Kaune, kur drėgmė gali būti gana aukšta, ypač rudenį ir pavasarį, tai nėra reta problema. Kartais pakanka tiesiog išvalyti televizorių vidų nuo dulkių – žinoma, tik jei žinote, ką darote, ir televizorius yra atjungtas nuo elektros tinklo.

Eksperimentinis požiūris į gedimų šalinimą

Vienas iš pagrindinių Fluxus principų – eksperimentavimas be baimės suklysti. Tačiau su elektronika reikia būti atsargiems. Televizorių viduje, net ir išjungtame, gali būti pavojingos įtampos, ypač senuose CRT modeliuose. Todėl eksperimentavimas turėtų būti apgalvotas ir saugus.

Kauno menininkų bendruomenėje išsivystė savita praktika – kolektyviniai remonto vakarai. Susirenkame, atsinešame sugedusius įrenginius ir kartu bandome juos suremontuoti. Vienas žino apie elektroniką, kitas apie mechanines dalis, trečias tiesiog turi gerą intuiciją. Tokia kolektyvinė diagnostika dažnai būna efektyvesnė nei vieno specialisto darbas.

Praktiškai, jei nusprendėte patys bandyti diagnozuoti televizorių, pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Patikrinkite visus laidus ir jungtis. Pabandykite atjungti visus išorinius įrenginius ir prijungti tik vieną. Atlikite gamyklinių nustatymų atstatymą. Pabandykite atnaujinti programinę įrangą – daugelis šiuolaikinių televizorių problemų sprendžiamos tiesiog programiniais atnaujinimais.

Jei turite multimetrą ir bent minimalias elektronikos žinias, galite patikrinti maitinimo bloką. Atidarykite televizoriaus galinį dangtelį (atjungę nuo elektros!) ir pažiūrėkite, ar nėra išsipūtusių kondensatorių. Jie atrodo kaip maži cilindrai, ir jei jų viršus išgaubtas arba matote nutekėjusios medžiagos, kondensatoriai tikrai sugedę. Tai viena iš nedaugelio problemų, kurią galima gana lengvai išspręsti pakeičiant komponentus.

Ekrano problemos kaip vizualusis menas

Yra kažkas hipnotizuojančio sugedusio televizoriaus ekrane. Pikselių šokis, spalvų mirgėjimas, geometriniai iškraipymai – visa tai primena glitch art, šiuolaikinio meno formą, kuri tyčia eksploatuoja technologinius gedimus estetiniams tikslams. Tačiau kai tai nutinka jūsų televizoriuje netyčia, estetinis malonumas greitai išgaruoja.

Ekrano problemos paprastai yra rimčiausios ir brangiausios taisyti. Jei matote fizinį ekrano pažeidimą – įtrūkimą, juodą dėmę, kuri plečiasi – deja, tai greičiausiai reiškia, kad reikia keisti visą ekraną. Tokio remonto kaina dažnai viršija naujo televizoriaus kainą, todėl ekonomiškai tai neapsimoka.

Tačiau ne visos ekrano problemos yra tokios rimtos. Jei matote „įstrigusius” pikselius – mažas šviesių arba tamsių taškų grupes – tai gali būti laikina problema. Yra metodas, vadinamas „pixel massage” – ekrane paleidžiamas specialus vaizdo įrašas su greitai kintančiomis spalvomis, kuris kartais gali „atgaivinti” įstrigusius pikselius. Ar tai veikia? Kartais taip, kartais ne, bet bandyti verta.

Jei ekrane matote horizontalias ar vertikalias linijas, problema gali būti matricos jungtyse. Kartais pakanka švelniai paspausti ekrano rėmelį tam tikrose vietose, kad kontaktas atsikurtų. Viename Kauno menininkų studijų televizoriuje turėjome tokią problemą – vertikali rožinė linija kairėje ekrano pusėje. Eksperimentavome su švelniais spaudimais ir radome tašką, kur linija išnykdavo. Galiausiai padėjome ten mažą guminio kamščio gabalėlį po rėmeliu, ir problema išsisprendė mėnesiams.

Kai televizorius tampa mokymo įrankiu

Galiausiai, diagnozuojant ir bandant remontuoti televizorius, svarbiausia yra ne tiek pats rezultatas, kiek procesas. Fluxus judėjimas mokė, kad menas yra ne objektas, o patirtis, ne rezultatas, o kelionė. Tas pats pasakytina apie buitinės technikos remontą.

Kiekvienas sugedęs televizorius yra galimybė suprasti, kaip veikia technologija, kuri mus supa. Kaune, kur technologijų ir meno sankirtą tyrinėja daugelis kūrėjų, toks požiūris yra ypač aktualus. Nebijokite atidaryti, pažiūrėti, bandyti suprasti. Žinoma, su saugumu galvoje – visada atjunkite įrenginį nuo elektros, laukite, kol iškraus kondensatoriai, nenaudokite metalinių įrankių neatsargiai.

Praktiškai, jei jūsų televizorius sugedęs ir jis jau nebe garantijoje, jūs nieko neprarasite bandydami jį diagnozuoti patys. Blogiausiu atveju, jis ir toliau neveiks. Geriausiu atveju – išmoksite ką nors naujo ir galbūt net sutaisysite problemą. O jei ne – bent turėsite gerą istoriją papasakoti.

Kai kurie konkretūs patarimai, kuriuos patyriau praktikoje: visada fotografuokite, prieš atjungdami laidus ar išardydami dalis. Tai labai palengvins surinkimą atgal. Naudokite tinkamus įrankius – ypač antistatines apyrankes, jei dirbate su jautriomis elektroninėmis dalimis. Ieškokite informacijos internete – dažnai rasite forumus, kur aptariamos konkrečių televizorių modelių problemos. YouTube yra pilnas remonto vadovų beveik kiekvienam televizoriaus modeliui.

Technologijos ir meno simbiozė kasdienybėje

Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – mano senas „Philips” televizorius su žalsvomis linijomis. Po kelių eksperimentavimo valandų supratau, kad problema buvo HDMI kabelyje, kuris buvo šiek tiek pažeistas. Paprastas kabelio pakeitimas viską išsprendė. Bet tos valandos nebuvo švaistytos – jos man davė supratimą apie tai, kaip veikia šiuolaikinė vaizdo perdavimo technologija.

Fluxus principai – eksperimentavimas, stebėjimas, atsitiktinumo priėmimas, kolektyvinis kūrybiškumas – puikiai tinka ne tik menui, bet ir praktiniams dalykams kaip televizorių remontas. Kaune, mieste su turtinga eksperimentinio meno tradicija, tokia prieiga jaučiasi natūrali. Galbūt būtent todėl čia tiek daug žmonių nebijo patys imtis įvairių remonto darbų, žvelgdami į juos ne kaip į nemalonią būtinybę, o kaip į galimybę mokytis ir kurti.

Televizorius, net sugedęs, nėra tik šiukšlių dėžės kandidatas. Jis yra sudėtingas technologinis objektas, kupinas mokymosi galimybių. Kiekviena jo dalis – nuo maitinimo bloko iki matricos – turi savo istoriją, savo funkciją, savo grožį. Mokydamiesi juos diagnozuoti ir taisyti, mes ne tik tausojame išteklius ir taupome pinigus, bet ir atgauname ryšį su daiktais, kurie mus supa, suprasdami juos ne kaip juodas dėžes, o kaip suprantamus, nors ir sudėtingus, mechanizmus.

Taigi, kai kitą kartą jūsų televizorius elgsis keistai, prieš skambindami į servisą ar skubėdami į parduotuvę naujo, sustokite akimirkai. Pažiūrėkite į jį kaip į galimybę, o ne problemą. Pritaikykite šiek tiek Fluxus dvasios – eksperimentuokite, stebėkite, mokykitės. Galbūt atrasite, kad gedimas nėra toks rimtas, kaip atrodė, o gal tiesiog įgysite naujų žinių ir įgūdžių, kurie pravers ateityje. Ir kas žino – galbūt būtent taip prasideda naujas pomėgis ar net karjera.