Kodėl perforatorius yra jūsų geriausias draugas (ir kaip jį neprarasti)
Žinot, kai pirmą kartą nusipirkau perforatorių, maniau, kad tai tiesiog toks galingesnis gręžtuvas. Velnias, kaip klydau! Po kelių mėnesių intensyvaus darbo su juo supratau, kad šis įrankis yra tarsi geras automobilis – jei tinkamai prižiūrėsi, tarnaus metų metus. Jei ne – ruošis išleisti pusę algos remontams arba pirkti naują.
Vilniuje, kur statybų ir renovacijos projektų kaip šunų nekirptų, perforatorius yra ne prabanga, o būtinybė. Bet štai problema – dauguma žmonių elgiasi su šiais įrankiais tarsi su nesunaikinamais robotais. Grąžini iš projekto, numeti į kampą, ir tiek. Paskui stebiesi, kodėl po pusės metų jis pradeda keistai skambėti arba visai nebeįsijungia.
Per pastaruosius kelerius metus dirbdamas su įvairiais menininkais ir statybininkais Vilniuje, pastebėjau vieną įdomų dalyką – tie, kurie skiria bent 15 minučių per savaitę savo įrankių priežiūrai, sutaupo ne šiaip sau pinigų, o tikrai didelius kiekius. Kalbame apie 50-60% mažesnes išlaidas per metus. Skamba gerai? Tai skaitykite toliau.
Ką daryti TUOJ PAT po kiekvieno darbo (ir kodėl tai svarbu)
Gerai, dabar bus konkrečios instrukcijos. Ne teorijos, o tikrų veiksmų, kuriuos galite pradėti daryti šiandien.
Valymas – ne tik estetika
Pirmiausia – dulkės ir betoninis dulkių mišinys. Tai tikras perforatoriaus priešas numeris vienas. Vilniuje, ypač kai dirbi su senais pastatais (o jų čia tikrai netrūksta), dulkių kiekis būna tiesiog kosminis. Tas betono mišinys kaip smėlis pavarų dėžėje – lėtai, bet užtikrintai viską gadina.
Po kiekvieno darbo, ir aš rimtai kalbu apie KIEKVIENĄ kartą, padarykite štai ką:
Paimkite šepetį (geriausiai tinka dažymo šepetėlis su kietais šereliais) ir kruopščiai nuvalykite visas ventiliacijos angas. Matot tuos plyšelius korpuse? Ten oras cirkuliuoja, aušindamas variklį. Kai jie užsikemša, variklis pradeda perkaisti. O perkaitęs variklis = brangus remontas.
Paskui paimkite drėgną skudurą (būtent drėgną, ne šlapią!) ir nuvalykite visą korpusą. Ypatingą dėmesį skirkite vietai aplink gręžimo patroną – ten dulkių kaupiasi daugiausiai.
Patepimas – tai ne pasirinkimas
Dabar apie patepimą. Žinau, daugelis žmonių šią dalį praleidžia, nes „neturiu laiko” arba „užmiršau”. Bet čia yra raktas į ilgaamžiškumą.
SDS ar SDS-plus patronas turi būti pateptas specialiu tepalų. Ne WD-40, ne kokiu nors universaliu purškiamu daiktu, o būtent perforatoriams skirtu tepalų. Vilniuje tokių galima nusipirkti bet kurioje normalesnėje įrankių parduotuvėje – kainuoja apie 5-8 eurus už tūbelę, kurios užtenka pusmečiui ar net ilgiau.
Kaip tepti? Ištraukite grąžtą, ant jo kotelės užtepkite plonu tepalų sluoksniu ir kelis kartus įstatykite bei ištraukite. Taip tepalai pasiskirsto patrono viduje. Darykite tai kas 2-3 darbo dienas, jei naudojate intensyviai, arba kartą per savaitę, jei dirbate retkarčiais.
Grąžtų priežiūra – apie ką visi pamiršta
Čia bus trumpa, bet svarbi tema. Dauguma žmonių galvoja tik apie patį perforatorių, bet grąžtai yra lygiai taip pat svarbūs. Ir žinot kas juokingiausia? Blogai prižiūrėti grąžtai gali sugadinti ir patį perforatorių.
Valymas ir tikrinimas
Po kiekvieno naudojimo grąžtą reikia nuvalyti. Ypač tą dalį, kuri įeina į patroną – kotelę. Jei ant jos lieka betono dulkių, smėlio ar kitų nešvarumų, ji blogai įsikabina į patroną. Tada perforatorius dirba su didesne apkrova, greičiau dyla, o jūs gaunate prastesnį rezultatą.
Patikrinkite grąžto ašmenis. Jei matote, kad jie labai atšipę ar nusidėvėję, naudokite juos tik lengviems darbams arba tiesiog išmeskite. Blogais grąžtais dirbdami verčiate perforatorių dirbti dvigubai sunkiau, o tai reiškia dvigubai greitesnį nusidėvėjimą.
Saugojimas
Grąžtus laikykite sausoje vietoje. Vilniuje, ypač žiemą, drėgmė gali būti tikra problema. Jei grąžtai surūdija, jie ne tik blogiau veikia, bet ir gali sugadinti patroną. Aš asmeniškai laikau juos plastikinėje dėžėje su silikagelio paketėliais (tuos, kuriuos randi batų dėžėse – nesimeskite jų!).
Kada reikia profesionalaus serviso ir kaip jo išvengti
Gerai, dabar apie rimtesnius dalykus. Yra situacijų, kai pats jau nieko nebepadarysi ir reikia vežti į servisą. Bet yra ir būdų, kaip iki to momento apskritai neprieti.
Ženklai, kad kažkas ne taip
Jei perforatorius pradeda keistai skambėti – tarsi kažkas viduje barškėtų ar girgždėtų – tai blogas ženklas. Normalus perforatorius dirba gana garsiai, bet tas garsas turi būti vienodas ir nuoseklus. Bet kokie nauji, neįprasti garsai reiškia, kad kažkas dyla arba jau sudilo.
Jei jaučiate, kad sumažėjo galia – tai, kas anksčiau užtrukdavo 30 sekundžių, dabar trunka minutę – laikas tikrintis. Dažniausiai tai reiškia, kad nusidėvėjo angliniai šepetėliai (apie juos kalbėsime vėliau) arba kad kažkas ne taip su pavarų dėže.
Perkaistantis korpusas – dar vienas aiškus signalas. Taip, perforatoriai įkaista dirbant, tai normalu. Bet jei po 5 minučių darbo jau negali rankos prilaikyti – problema rimta.
Kas galite pataisyti patys
Angliniai šepetėliai – tai pirmasis dalykas, kurį turėtumėte išmokti keisti patys. Tai nesudėtinga, o sutaupysite apie 30-40 eurų už servisą. YouTube pilna video instrukcijų jūsų konkretaus modelio perforatoriui. Šepetėliai kainuoja apie 10-15 eurų porą, o keisti juos reikia maždaug kartą per metus (priklausomai nuo intensyvumo).
Patrono valymas ir tepimas – tai taip pat galite daryti patys. Jei patronas pradeda „užsikirst” – grąžtas sunkiai įeina arba neišeina – nereikia bėgti į servisą. Išardykite patroną (vėlgi, YouTube jums pagalbon), gerai išvalykite, patepkite ir surinkite atgal. Užtrunka gal valandą pirmą kartą, bet sutaupote 50-70 eurų.
Kada tikrai reikia specialisto
Jei kalbame apie variklio problemas, pavarų dėžės gedimus ar elektroninius sutrikimus – čia jau ne jūsų zona. Vilniuje yra keletas gerų servisų, kurie specializuojasi profesionaliais įrankiais. Taip, kainuos apie 40-100 eurų priklausomai nuo problemos, bet bandymas taisyti pačiam gali baigtis dar brangesniu remontu.
Vienas patarimas – prieš vežant į servisą, paskambinkite ir aprašykite problemą. Kartais meistrai gali pasakyti, kad tai nieko rimto ir paaiškinti, ką galite padaryti patys. Geri specialistai nenori jūsų apgaudinėti – jiems geriau, kad grįžtumėte su tikra problema, nei kad jie spręstų kažką, ką galėjote išspręsti patys.
Prevencinė priežiūra – kaip išvengti 90% problemų
Dabar pats svarbiausias skyrius. Jei viską, ką čia parašysiu, darytumėte reguliariai, į servisą važiuotumėte gal kartą per 3-4 metus. Rimtai.
Kas savaitę (arba po 8-10 valandų darbo)
Pilnas valymas – ne tik paviršinis nubraukimas, o tikras valymas. Išpūskite suslėgtu oru (jei turite kompresorių) visas ventiliacijos angas. Jei neturite kompresoriaus, nueikite į bet kurią automobilių plovyklą Vilniuje – daugelis jų leidžia naudotis oro kompresoriumi už 1-2 eurus.
Patikrinkite maitinimo laidą. Ar nėra įtrūkimų, įpjovimų, įlenkimų? Pažeistas laidas – tai ne tik gedimo šaltinis, bet ir saugumo rizika.
Patepkite visas judančias dalis, kurias galite pasiekti be ardymo. Patronas, ventiliacijos grotelės (jei yra judančių dalių), rankenų fiksavimo mechanizmai.
Kas mėnesį (arba po 40-50 valandų darbo)
Išsamiai apžiūrėkite korpusą. Ar nėra įtrūkimų? Ar visi varžtai gerai prisukti? Kartais nuo vibracijos varžtai gali atlaisvėti – juos reikia paversti.
Patikrinkite anglinius šepetėlius. Daugelyje perforatorių galima juos pamatyti neišardant – tiesiog išsukate specialius dangtelius. Jei šepetėliai trumpesni nei 5-7mm, laikas keisti.
Išvalykite ir patepkite pavarų dėžę, jei jūsų modelis leidžia tai padaryti be visiško išardymo. Kai kuriuose modeliuose yra specialūs tepalų įpylimo angos.
Kas pusmetį
Pilnas techninis patikrinimas. Jei patys nesijautate kompetentingi, nuvežkite į servisą profilaktiniam apžiūrai. Geras servisas Vilniuje už 20-30 eurų padarys pilną diagnostiką, pakeičia tepalus, patikrina visas sistemas. Tai pigiau nei vėliau taisyti rimtas problemas.
Pakeiskite tepalus pavarų dėžėje (jei jūsų modelis tai leidžia daryti). Tai kaip automobilio alyvos keitimas – atrodo nereikalinga išlaida, bet pratęsia įrankio gyvenimą dvigubai ar trigubai.
Saugojimas ir transportavimas – ką daro neteisingai 80% žmonių
Čia bus greitas, bet labai svarbus skyrius. Matau nuolat, kaip žmonės niokoja savo įrankius tiesiog dėl to, kaip juos laiko ir veža.
Kaip NEREIKIA laikyti
Ant grindų garaže ar sandėlyje, kur drėgmė ir temperatūros svyravimai. Vilniaus žiemos ir vasaros – tai ekstremalūs pokyčiai perforatoriui. Drėgmė sukelia rūdijimą, temperatūros svyravimai gadina plastiką ir elektronika.
Tiesiog numestą į automobilio bagažinę be jokios apsaugos. Vibracijos važiuojant, smūgiai, dulkės – visa tai kaupiasi ir daro žalą.
Be dėklo arba dėžės. Dulkės ir nešvarumai patenka į visas angas, o jūs net nepastebite.
Kaip REIKIA laikyti
Originaliame dėkle arba specialioje įrankių dėžėje. Jei praradote originalų dėklą, nusipirkite universalų – kainuoja 15-25 eurus, bet atsipirks greitai.
Sausoje, santykinai šiltoje vietoje. Ne būtinai šildomas kambarys, bet bent jau ne tiesiogiai ant šalto betono grindų drėgname garaže.
Su ištrauktu grąžtu. Niekada nelaikykite perforatoriaus su įstatytų grąžtu – tai gadina patrono spyruokles.
Transportavimas
Visada dėkle ar dėžėje. Jei vežate automobiliu, įsitikinkite, kad jis negali slidinėti ir trenkti į kitus daiktus.
Atskirai nuo grąžtų ir kitų metalinių daiktų. Grąžtai turi būti savo dėžėje, ne laisvai mėtantys šalia perforatoriaus.
Žiemą, jei perforatorius buvo šaltame automobilyje, prieš naudojant duokite jam „atšilti” bent 30 minučių kambario temperatūroje. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti kondensaciją viduje, o tai – trumpasis jungimas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per tuos metus, kai dirbu su įrankiais ir bendrauju su įvairiais meistrais Vilniuje, pastebėjau, kad tie patys dalykai kartojasi vėl ir vėl. Žmonės daro tas pačias klaidas, o paskui stebiasi, kodėl jų perforatorius sugedo.
Klaida #1: Naudojimas ne pagal paskirtį
Matau nuolat – žmonės bando perforatoriumi daryti tai, kam jis neskirtas. Taip, jis galingas, bet tai nereiškia, kad galite juo grąžyti betono maišyklę ar naudoti kaip kūjį.
Kiekvienas perforatorius turi savo specifikacijas – maksimalų skylės diametrą, rekomenduojamas medžiagas, darbo režimus. Jei bandote išgręžti 50mm skylę perforatoriumi, kuris skirtas maksimum 32mm – žalojate jį. Galbūt ne iš karto, bet tikrai trumpinate jo gyvenimą.
Klaida #2: Darbas be pertraukų
Perforatorius nėra betoninė gręžimo mašina už 5000 eurų. Jam reikia pertraukų. Jei dirbate intensyviai, kas 15-20 minučių duokite jam atsikvėpti bent 5 minutes. Ypač vasarą, kai aplinkos temperatūra aukšta.
Aš žinau, kartais reikia užbaigti darbą greitai, bet geriau užtrukti 10 minučių ilgiau su pertraukomis, nei vėliau leisti šimtus eurų remontui.
Klaida #3: Pigių grąžtų naudojimas
Suprantu, grąžtai brangūs. Geras SDS-plus grąžtas gali kainuoti 15-30 eurų, o jums reikia kelių skirtingų dydžių. Bet pigūs kinų grąžtai už 3 eurus – tai ne ekonomija, tai būdas sugadinti perforatorių.
Pigūs grąžtai greitai atšipę, prasčiau gręžia, perforatorius turi dirbti sunkiau. Be to, jie dažnai būna prastos kokybės metalas, kuris gali net lūžti darbo metu. Tai pavojinga ir jums, ir įrankiui.
Mano patarimas – nusipirkite bent vidutinės klasės grąžtus. Nebūtinai pačius brangiausius, bet ir ne pigiausius. Bosch, Makita, DeWalt – visos šios firmos turi prieinamų kainų grąžtus, kurie tarnaus ilgai.
Klaida #4: Ignoravimas pirmus gedimo ženklus
Tai turbūt didžiausia klaida. Perforatorius pradeda keistai skambėti – „na, dar padirbsiu savaitę, paskui pažiūrėsiu”. Po savaitės jis visai sugenda, o remontas kainuoja trigubai daugiau nei būtų kainaves, jei būtumėte sureagavę iš karto.
Įrankiai „kalba” su jumis. Jie duoda ženklus, kad kažkas ne taip. Išmokite tuos ženklus atpažinti ir reaguoti greitai.
Ekonomika: kodėl priežiūra tikrai apsimoka
Dabar apie pinigus, nes tai daugeliui svarbiausias klausimas. Padarykime paprastą skaičiavimą.
Scenarijus be priežiūros
Vidutinės klasės perforatorius kainuoja apie 200-400 eurų. Jei juo rūpinatės prastai, jis tarnaus gal 2-3 metus intensyvaus darbo. Po to – arba remontas už 100-150 eurų, arba naujo pirkimas.
Per 10 metų: 3-4 perforatoriai × 300 eurų (vidutiniškai) = 900-1200 eurų. Plius remontai, plius laikas, praleidžiamas ieškant naujo, plius nervai, kai įrankis sugenda pačiu netinkamiausiu metu.
Scenarijus su tinkama priežiūra
Tas pats perforatorius su tinkama priežiūra gali tarnauti 7-10 metų, o gal ir ilgiau. Per tuos metus išleisite:
– Tepalai: ~10 eurų per metus = 100 eurų per 10 metų
– Angliniai šepetėliai: ~15 eurų kas 2 metus = 75 eurų per 10 metų
– Profilaktiniai servisai: ~30 eurų kas 2 metus = 150 eurų per 10 metų
– Smulkūs remontai ir dalys: ~50 eurų per 10 metų
Iš viso: ~375 eurų + pradinis perforatoriaus kainuos (300 eurų) = 675 eurų per 10 metų.
Sutaupoma: 900-1200 eurų – 675 eurų = 225-525 eurų. Tai ir yra tie 40-60% sutaupymai.
Bet tai ne viskas
Yra ir kitų privalumų:
Patikimumas – jūsų įrankis nesuges pačiu netinkamiausiu metu, viduryje projekto.
Geresnė darbo kokybė – gerai prižiūrėtas perforatorius dirba efektyviau, grąžtai gręžia greičiau ir švariau.
Laikas – nereikia gaišti laiko ieškant naujo įrankio, vežiojant į remontus, prisitaikant prie naujo.
Perpardavimo vertė – jei nuspręsite parduoti, gerai prižiūrėtas perforatorius bus vertas gerokai daugiau.
Kai perforatorius tampa jūsų verslo partneriu
Žinot, kas įdomiausia? Kai pradedi rūpintis savo įrankiais, keičiasi visas požiūris į darbą. Tai nebėra tiesiog „įrankis”, tai tampa tavo verslo partneriu, kuris padeda uždirbti pinigus.
Vilniuje, kur konkurencija tarp meistrų ir statybininkų tikrai didelė, patikimi įrankiai – tai jūsų konkurencinis pranašumas. Kai klientas žino, kad jūs niekada nevėluosite dėl sugedusio įrankio, kad darbas bus atliktas kokybiškai ir laiku – jūs gaunate daugiau užsakymų.
Priežiūra – tai ne išlaidos, tai investicija. Investicija į savo verslą, į savo reputaciją, į savo ramybę. 15 minučių per savaitę, kurias skiriate įrankių priežiūrai, grįžta šimteriopai.
Ir dar vienas dalykas – kai išmoksti prižiūrėti vieną įrankį, šias žinias gali pritaikyti visiems kitiems. Kampinis šlifuoklis, diskinis pjūklas, oblius – visi jie reikalauja panašios priežiūros. Valymas, tepimas, tikrinimas, tinkamas saugojimas. Tai universalūs principai.
Taigi, jei iki šiol elgėtės su savo perforatoriumi kaip su nesunaikinamų robotu, laikas keisti požiūrį. Pradėkite nuo paprastų dalykų – valymo po kiekvieno darbo, reguliaraus tepimo, tinkamo saugojimo. Po mėnesio pastebėsite skirtumą. Po metų džiaugsitės, kad nereikėjo pirkti naujo. O po kelių metų galėsite pasigirti, kad jūsų perforatorius vis dar dirba kaip naujas, nors jau matęs šimtus projektų.
Ir atminkite – kiekvienas sutaupytas euras įrankių priežiūrai yra penki sutaupyti eurai remontams. Matematika paprasta, rezultatai akivaizdūs. Tereikia pradėti.