Kas tas Fluxus ir kodėl jis čia?

Fluxus – tai 1960-ųjų avangardinis judėjimas, kuris iš esmės sakė: menas gali būti bet kas, o svarbiausia – procesas, ne rezultatas. George Maciunas, Yoko Ono, Nam June Paik – jie kūrė performansus iš kasdienių veiksmų, kvestionavo, kas yra „svarbu” ir kas „ne”. Skamba toli nuo rytinio naujienų srauto, bet palauk.

Fluxus filosofijos šerdis – tai sąmoningo dėmesio idėja kasdienybėje ir atsisakymas priimti formą kaip savaime suprantamą dalyką. Kitaip tariant: jei tau duoda kažką, klausk, kodėl būtent tokia forma, o ne kitokia.

Naujienų skaitymas kaip automatinis veiksmas

Dauguma žmonių naujienų portalą atidaro taip pat, kaip atidaro šaldytuvą – iš įpročio, ne iš tikro poreikio. Akys perbėga antraštes, smegenys užfiksuoja kelis žodžius, ir jau susiformuoja nuomonė. Tyrėjai tai vadina „headline processing” – kai turinys faktiškai neskaitomas, bet antraštė jau padarė savo darbą.

Fluxus čia įsiterpia su paprastu klausimu: o kas, jei sustotum? Ne meditacijos prasme – tiesiog techniškai sustotum ir paklaustum, kodėl ši naujiena yra viršuje, kodėl ji suformuluota būtent taip, kieno balsas čia girdimas ir kieno – ne.

Praktinė Fluxus logika naujienų vartojimui

Fluxus menininkai dažnai naudojo vadinamuosius „event scores” – trumpus instrukcijų lapus, kurie nurodydavo, kaip atlikti kokį nors kasdienį veiksmą kitaip. Pavyzdžiui: „Valgyk pusryčius labai lėtai. Stebėk kiekvieną judesį.” Tai ne filosofija dėl filosofijos – tai įrankis, kuris pertraukia automatizmą.

Tą patį galima pritaikyti naujienoms. Prieš atidarant straipsnį, paskaityk tik antraštę ir paklausk savęs: ką aš jau manau apie šią temą? Po to skaityk. Po to – ar pasikeitė kas nors? Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja vieno dalyko, kurio naujienų industrija tikrai nenori – laiko.

Kitas Fluxus principas: kontekstas yra turinys. Tas pats įvykis, aprašytas skirtinguose leidiniuose, yra skirtingi įvykiai. Fluxus menininkai tai rodydavo su objektais – tas pats akmuo galerijoje ir gatvėje yra du skirtingi objektai, nes aplinka keičia prasmę. Naujienoms tai reiškia: skaityti vieną šaltinį yra tas pats, kaip matyti tik vieną kampo pusę.

Kai skaitymas tampa kūrybiniu aktu

Galbūt skamba pretenzingai, bet Fluxus iš esmės siūlė, kad bet koks sąmoningas veiksmas yra kūrybinis. Skaityti naujienas sąmoningai – su klausimu, su abejonėmis, su noru suprasti, o ne tik sužinoti – yra kitokia patirtis nei naršyti automatiškai.

Tai nereiškia, kad reikia tapti medijų kritiku ar kiekvieną straipsnį analizuoti kaip akademinį tekstą. Tiesiog kartais verta sustoti ties viena naujiena ir ją iš tikrųjų perskaityti – iki galo, su detalėmis, su tuo, kas parašyta smulkiu šriftu po antrašte. Fluxus judėjimas buvo apie tai, kad dėmesys pats savaime yra vertingas veiksmas. Naujienų pasaulyje, kur viskas skaičiuojama paspaudimais ir sekundėmis, tai skamba beveik kaip radikali idėja.