Autorius: fluxusministerija.lt

15 gruodžio, 2024 fluxusministerija.lt

Vilniaus gatvėse debiutuoja naujas šokių festivalis: ką reikia žinoti

Vilnius, Lietuvos sostinė, šią savaitę taps šokių mėgėjų ir profesionalų traukos centru, nes miesto gatvėse debiutuoja naujas šokių festivalis. Renginys, pavadintas „Šokio ritmai Vilniuje“, žada įtraukti miestiečius ir svečius į įvairių šokių stilių sūkurį bei pristatyti tarptautinius ir vietinius talentus.

Festivalio programa ir veiklos

Šokio festivalis vyks kelias dienas, o programa bus itin įvairi. Dalyviai galės mėgautis įvairių šokių pasirodymais, pradedant nuo klasikinio baleto ir baigiant moderniais šokiais, tokiais kaip hip hopas ir breikas. Be to, miesto centre bus įrengtos kelios scenos, kuriose vyks pasirodymai ir dirbtuvės.
Vienas iš išskirtinių festivalio renginių bus „Flash Mob“ šokis, kuriame galės dalyvauti visi norintys. Organizatoriai taip pat planuoja surengti keletą šokių dirbtuvių, kuriose profesionalūs šokėjai mokys įvairių šokių stilių pagrindų.

Vieta ir laikas

Festivalis vyks įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Katedros aikštę, Gedimino prospektą ir Bernardinų sodą. Renginys prasidės šį penktadienį ir tęsis iki sekmadienio vakaro. Pagrindiniai pasirodymai vyks vakare, tačiau dienos metu taip pat bus organizuojami mažesni renginiai ir dirbtuvės.

Kaip dalyvauti

Dalyvavimas festivalyje yra nemokamas, o visi renginiai yra atviri visuomenei. Tačiau organizatoriai rekomenduoja iš anksto registruotis į dirbtuves, kad būtų užtikrinta vieta. Registraciją galima atlikti oficialioje festivalio interneto svetainėje.

Patarimai lankytojams

1. Atsineškite patogią avalynę: kadangi daugelis renginių vyks lauke, svarbu pasirūpinti patogia avalyne.
2. Sekite orų prognozę: vilniaus orai gali būti nenuspėjami, todėl būkite pasiruošę tiek saulei, tiek lietui.
3. Pasiruoškite fotografuoti: festivalis žada būti labai vizualus, todėl nepamirškite fotoaparato ar telefono.
Festivalis „Šokio ritmai Vilniuje“ yra puiki galimybė susipažinti su įvairiomis šokių kultūromis ir praleisti laiką smagiai bei aktyviai. Tai renginys, kuris tikrai praturtins Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir suteiks daugybę įspūdžių tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

13 gruodžio, 2024 fluxusministerija.lt

Kaip sukurti autentišką 12-taktų bliuzo progresijos variaciją naudojant Fluxus meno filosofijos principus improvizacijoje

Bliuzas ir Fluxus judėjimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip visiškai skirtingi meno pasauliai, tačiau juos sieja bendras siekis – autentiškumo ir spontaniškumo išraiška. Tradicinė 12-taktų bliuzo progresija, nors ir paremta aiškia struktūra, visada paliko erdvės improvizacijai ir asmeninei interpretacijai. Fluxus filosofija, susiformavusi XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, siūlo radikalų požiūrį į meno kūrimą, akcentuojantį procesą, atsitiktinumą ir ribų tarp skirtingų meno formų panaikinimą.

Šių dviejų tradicijų susijungimas atskleidžia unikalias galimybes kurti autentišką muzikos kalbą, kuri išlaiko bliuzo emocinį krūvį, tačiau praplečia jo išraiškos ribas. Fluxus principai gali padėti muzikantams ištrūkti iš įprastų bliuzo klišių ir atrasti naują, asmenišką skambesį.

Fluxus filosofijos esmė muzikos kontekste

Fluxus judėjimas, kurį inspiravo George Maciunas ir kiti avangardo menininkai, iš esmės kvestionavo tradicinius meno supratimus. Muzikos srityje šie principai reiškia improvizacijos kaip pagrindinės kūrybinės jėgos pripažinimą, instrukcijų ir konceptualių užduočių naudojimą kompozicijos procese bei skirtingų medijų ir meno formų integravimą.

Praktiškai taikant Fluxus principus bliuzo improvizacijoje, svarbu suprasti, kad šis požiūris nereikalauja atsisakyti bliuzo tradicijų, bet siūlo jas reinterpretuoti. Pavyzdžiui, vietoj automatinio sekimo standartiniu I-IV-V akordų sekos šablonu, galima eksperimentuoti su harmonijos ritmu, akordų inversijomis ar net laikinai išeiti iš tonalybės ribų, vadovaujantis intuicija ir momentu.

Vienas iš pagrindinių Fluxus principų – „anti-meno” koncepcija – muzikos kontekste gali reikšti sąmoningą techninio tobulėjimo ignoravimą vardan emocinės autentiškumo. Tai nereiškia, kad reikia groti blogai, bet kad techninė virtuozybė neturėtų užgožti muzikos sielos ir spontaniškumo.

Tradicinės 12-taktų struktūros dekonstrukcija

Standartinė 12-taktų bliuzo forma (I-I-I-I-IV-IV-I-I-V-IV-I-I) yra pakankamai lanksti, kad leistų eksperimentuoti, tačiau Fluxus požiūris siūlo dar radikalesnį dekonstrukcijos procesą. Pradėti galima nuo laiko pojūčio transformacijos – vietoj griežto 4/4 takto galima eksperimentuoti su metrikos pokyčiais viduje ciklo.

Praktinis patarimas: pradėkite nuo standartinės progresijos, bet kiekviename cikle keiskite vieno takto trukmę. Pavyzdžiui, pirmame cikle pailginkite ketvirtą taktą iki šešių dūžių, antrame – sutrumpinkite devintą taktą iki dviejų dūžių. Šis metodas išlaiko bliuzo esmę, bet suteikia muzikai netikėtumo elemento.

Harmoninė dekonstrukcija gali apimti akordų pakeitimus, remiantis ne teorinėmis žiniomis, bet spalviniu pojūčiu. Fluxus menininkai dažnai naudojo spalvų, tekstūrų ar net kvapų asociacijas kurdami. Panašiai, galite priskirti kiekvienam akordui spalvą ir keisti harmoniją vadovaudamiesi spalvų deriniais, kurie tuo momentu atrodo tinkami.

Instrukcijų metodas kaip kūrybinis įrankis

Fluxus menininkai plačiai naudojo instrukcijų metodus – trumpus, konceptualius nurodymus, kurie nukreipdavo kūrybinį procesą. Bliuzo improvizacijoje šis metodas gali tapti galingas įrankis autentiškumui pasiekti. Instrukcijos gali būti labai paprastos: „grok tik tuos garsus, kurie primena lietų”, „kiekvienas akordo keitimas turi skambėti kaip atsiprašymas” arba „improvizuok taip, lyg bandytum paaiškinti spalvą aklam žmogui”.

Šių instrukcijų tikslas – nukreipti dėmesį nuo techninio tobulėjimo link emocinės ir konceptualios išraiškos. Kai muzikantas koncentruojasi į abstrakčią užduotį, jo pirštai ir instrumentas dažnai randa netikėtus sprendimus, kurie skamba autentiškai ir šviežiai.

Rekomenduojama sukurti asmeninį instrukcijų rinkinį, kurį galima naudoti improvizacijos metu. Šios instrukcijos gali būti surašytos kortelėse ir traukiamos atsitiktinai, arba formuojamos spontaniškai, reaguojant į aplinką, nuotaiką ar bendramuzikių energiją. Svarbu, kad instrukcijos būtų pakankamai abstrakčios, kad leistų interpretacijos laisvę, bet kartu konkrečios, kad duotų aiškų kryptį.

Atsitiktinumo integravimas į improvizaciją

John Cage ir kiti Fluxus judėjimo atstovai plačiai tyrinėjo atsitiktinumo vaidmenį mene. Bliuzo improvizacijoje atsitiktinumas gali būti integruojamas keliais būdais, išlaikant muzikos koherentiškumą ir emocinį poveikį.

Vienas iš efektyviausių metodų – „klaidų priėmimo” principas. Vietoj to, kad bandytumėte ištaisyti neteisingai paimtą notą ar akordą, leiskite šiai „klaidai” tapti nauja kūrybine kryptimi. Dažnai tai, kas iš pradžių atrodo kaip klaida, gali tapti muzikinės frazės kulminacija arba netikėtu harmonijos sprendimu.

Kitas praktinis metodas – aplinkos garsų integravimas. Jei grojate erdvėje, kur girdimi pašaliniai garsai (eismas, pokalbiai, gamtos garsai), bandykite juos įtraukti į savo improvizaciją. Tai gali reikšti ritmo pritaikymą prie išorės garsų arba melodinių frazių formavimą, reaguojant į aplinkos akustiką.

Fizinio atsitiktinumo elementas gali būti įtrauktas per nestandartinius instrumento naudojimo būdus. Pavyzdžiui, gitaroje galite eksperimentuoti su objektų padėjimu ant stygų, neįprastais pirštų atstumais ant graiferio arba alternatyviais styginių pametimo būdais. Šie metodai turi būti naudojami atsargiai, kad nesugriauti muzikos tėkmės, bet jie gali pridėti unikalumo ir autentiškumo.

Konceptualūs sprendimai harmonijos transformacijai

Fluxus filosofija skatina mąstyti apie muziką ne tik kaip apie garsų seką, bet ir kaip apie konceptualų objektą. Tai atsiveria galimybės transformuoti 12-taktų bliuzo progresijos harmoniją, remiantis abstrakčiomis idėjomis.

Vienas iš tokių metodų – „emocinės geografijos” principas. Kiekvienas 12-taktų ciklo taktai gali reprezentuoti skirtingas emocines būsenas arba net fizines vietas. Pavyzdžiui, pirmieji keturi taktai gali simbolizuoti namus (toniką), penktasis ir šeštasis – kelionę (subdominantę), o likusieji – grįžimą su nauja patirtimi. Šis konceptualus žemėlapis padeda kurti ne tik harmoniškai, bet ir naratyviai koherentišką improvizaciją.

Kitas efektyvus metodas – „laiko sluoksnių” technika. Vietoj to, kad harmoniją traktavę kaip tiesinę seką, galite mąstyti apie skirtingus laiko sluoksnius, kurie egzistuoja vienu metu. Pavyzdžiui, viena ranka arba instrumentas gali groti lėtą, meditacinę harmoniją, o kitas – greitą, nerūpestingą melodiją. Šis kontrastas sukuria daugiasluoksnę muzikos tekstūrą, kuri išlaiko bliuzo emocinį krūvį, bet praplečia jo išraiškos galimybes.

Bendradarbiavimo ir kolektyvinio kūrimo aspektai

Fluxus judėjimas visada akcentavo bendruomeniškumą ir kolektyvinį kūrimą. Bliuzo kontekste tai reiškia, kad improvizacija turėtų būti ne individualus pasirodymas, bet dialogas tarp muzikantų. Šis principas reikalauja fundamentalaus požiūrio į improvizaciją pokyčio – nuo „aš groju savo partiją” link „mes kuriame bendrą muziką”.

Praktiškai tai gali reikšti „muzikinio klausymo” kultivavimą – gebėjimą ne tik groti, bet ir aktyviai reaguoti į bendramuzikių sprendimus. Vienas iš efektyvių pratimų – „šešėlio” technika, kai vienas muzikantas pradeda frazę, o kitas ją baigia arba transformuoja. Šis metodas reikalauja didelio jautrumo ir dėmesio, bet sukuria unikalų muzikos tėkmės pojūtį.

Kitas svarbus aspektas – hierarchijos panaikinimas. Tradiciniame bliuze dažnai egzistuoja aiški rolių paskirstymo sistema (solistas, ritmo sekcija ir t.t.), tačiau Fluxus principai skatina šias ribas pažeisti. Būgnininkas gali tapti melodijos lyderiu, o gitaristas – ritmo palaikymo funkcijos atlikėju. Šis vaidmenų maišymas sukuria dinamišką ir netikėtą muzikos tekstūrą.

Autentiškumo radimas per eksperimentą

Galutinis tikslas, sujungiant Fluxus principus su bliuzo improvizacija, yra autentiškos, asmeninės muzikos kalbos radimas. Šis procesas reikalauja kantrybės ir eksperimentavimo drąsos, nes ne visi metodai tiks kiekvienam muzikantui.

Svarbu suprasti, kad autentiškumas nėra vienkartinis pasiekimas, bet nuolatinis procesas. Kiekviena improvizacijos sesija turėtų būti traktuojama kaip tyrinėjimas, o ne galutinio rezultato siekimas. Fluxus filosofija skatina vertinti procesą labiau nei produktą, todėl net „nesėkmingos” improvizacijos gali būti vertingos mokymosi patirtys.

Rekomenduojama reguliariai dokumentuoti savo eksperimentus – įrašyti improvizacijas ir vėliau jas analizuoti ne techninio tobulumo, bet emocinės autentiškumo aspektu. Klausykitės, kurie momentai skamba tikrai ir gyvi, o kurie – dirbtinai ar šabloniškai. Šis refleksijos procesas padės formuoti asmeninį stilių.

Taip pat svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp eksperimentavimo ir tradicijos gerbimo. Bliuzas turi gilias kultūrines šaknis ir emocinį palikimą, kurio negalima ignoruoti. Fluxus principai turėtų praturtinti šią tradiciją, o ne ją pakeisti. Geriausios inovacijos atsiranda tada, kai nauji metodai padeda geriau išreikšti senas tiesas.

Muzikos kaip gyvo proceso filosofija

Šių metodų taikymas atskleidžia fundamentalų muzikos supratimo pokytį – nuo statinio objekto link gyvo, nuolat kintančio proceso. Fluxus ir bliuzo sintezė rodo, kad autentiška muzika gimsta ne iš tobulos technikos ar teorinių žinių, bet iš drąsos būti pažeidžiamam ir atviru momentui.

12-taktų bliuzo progresijos transformacija naudojant Fluxus principus yra ne tik muzikinis, bet ir filosofinis procesas. Jis reikalauja atsisakyti kontrolės iliuzijos ir pasitikėti tuo, kad muzika pati randa savo kelią. Šis požiūris gali būti iššūkis muzikantams, pripratusiems prie struktūruoto mokymosi ir tikslių rezultatų siekimo, tačiau jis atskleidžia neįtikėtinas kūrybines galimybes.

Praktinis šių metodų taikymas reikalauja laiko ir kantrybės. Pradėti rekomenduojama nuo trumpų, 10-15 minučių improvizacijos sesijų, per kurias eksperimentuojama su vienu ar dviem Fluxus principais. Palaipsniui šie metodai integruojasi į natūralų muzikavimo procesą ir tampa instinktyviais.

Galų gale, šis kelias veda ne tik link unikalaus muzikos stiliaus, bet ir link gilesnio savo kūrybinių galių supratimo. Muzika tampa ne tik meno forma, bet ir savęs pažinimo bei autentiškumo ieškojimo būdu.

1 gruodžio, 2024 fluxusministerija.lt

Fluxus judėjimo atgarsiai Šiaulių kultūros centro veikloje: kaip avangardinis menas keičia miesto kultūrinį veidą

Tarp praeities ir dabarties: Fluxus fenomenas Šiauliuose

Kai Jurgis Mačiūnas 1961-aisiais New Yorke paskelbė pirmąjį Fluxus manifestą, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad po šešių dešimtmečių jo suformuotas judėjimas ras atgarsį Šiaulių miesto kultūriniame gyvenime. Tačiau būtent taip ir nutiko – avangardinis judėjimas, kvietęs sugriauti ribas tarp meno ir kasdienybės, šiandien tampa vis ryškesniu Šiaulių kultūros centro veiklos akcentu.

Fluxus – tai ne tik meno kryptis, bet ir gyvenimo būdas, skatinantis spontaniškumą, žaismingumą ir nuolatinį ribų peržengimą. Šiaulių kultūros centras, ilgą laiką buvęs tradicinės kultūros bastionu, pastaruosius kelerius metus drąsiai atsigręžė į šį avangardinį judėjimą, integruodamas jo principus į savo veiklą.

„Mes supratome, kad miestui reikia naujų vėjų,” – pasakoja Kultūros centro direktorė Ramunė Vaitekūnienė. „Fluxus idėjos apie meno demokratizavimą, jo priartinimą prie žmogaus kasdienybės tapo mūsų įkvėpimo šaltiniu.”

Netikėti posūkiai: kaip Fluxus įsiveržė į Šiaulių kultūrinį gyvenimą

Viskas prasidėjo 2018-aisiais, kai Šiaulių kultūros centras surengė pirmąjį Fluxus inspiruotą renginį „Kasdienybė kaip menas”. Tuomet miesto gyventojai buvo pakviesti į neįprastą patirtį – centrinėje miesto aikštėje vyko performansai, kuriuose dalyvavo ne tik profesionalūs menininkai, bet ir atsitiktiniai praeiviai.

„Pradžioje žmonės žiūrėjo skeptiškai,” – prisimena renginio kuratorius Tomas Andrijauskas. „Daugeliui Fluxus asocijavosi su kažkuo nesuprantamu, elitistiniu. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad šis judėjimas iš tiesų yra apie paprastumą ir prieinamumą.”

Po pirmojo bandymo sekė kiti. 2019 m. Kultūros centras pradėjo renginių ciklą „Fluxus laboratorija”, kuriame miesto gyventojai buvo kviečiami eksperimentuoti su garsu, judesiu, vaizdu. Šios dirbtuvės tapo platforma, kurioje susitiko skirtingų kartų ir patirčių žmonės – nuo moksleivių iki senjorų.

Pandemijos laikotarpiu Fluxus idėjos padėjo Kultūros centrui prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Virtualioje erdvėje buvo sukurtas „Fluxus tinklas” – platforma, kurioje miesto gyventojai dalijosi savo kasdieniais ritualais, paversdami juos meno kūriniais.

Miesto erdvių transformacija: Fluxus principai urbanistiniame kontekste

Vienas ryškiausių Fluxus judėjimo pėdsakų Šiauliuose – miesto viešųjų erdvių transformacija. Kultūros centro iniciatyva 2020 m. buvo pradėtas projektas „Permąstant miestą”, kurio metu apleistos miesto erdvės virto interaktyviomis meno instaliacijomis.

Buvusioje „Vairo” gamyklos teritorijoje atsirado „Fluxus sodas” – erdvė, kurioje industrinis paveldas susijungė su šiuolaikinėmis meno formomis. Čia reguliariai vyksta performansai, garso meno pasirodymai, interaktyvūs užsiėmimai.

„Mes siekiame ne tik kurti meną, bet ir keisti žmonių santykį su miesto erdvėmis,” – aiškina projekto koordinatorė Indrė Baikštytė. „Fluxus mokė mus, kad menas neturi būti uždarytas galerijose – jis turi būti ten, kur yra žmonės.”

Šiaulių senamiestyje atsirado „Fluxus takai” – maršrutas, vedantis per netikėtas miesto vietas, kur lankytojai susiduria su interaktyviomis instaliacijomis, kviečiančiomis permąstyti kasdienius objektus ir veiksmus. Ši iniciatyva sulaukė didelio turistų susidomėjimo ir tapo vienu iš miesto traukos objektų.

Bendruomenės įtraukimas: Fluxus kaip socialinė praktika

Fluxus judėjimas visada pabrėžė bendruomenės svarbą ir kolektyvinės kūrybos galią. Šiaulių kultūros centras šį principą įgyvendina per įvairias iniciatyvas, skirtas įtraukti miesto gyventojus į kūrybinį procesą.

„Fluxus kaimynystės” – tai projektas, kurio metu skirtinguose miesto mikrorajonuose organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, skatinančios gyventojus permąstyti savo aplinką ir santykius su kaimynais. Daugiabučių kiemuose vyksta bendruomeniniai performansai, kuriuose dalyvauja visi norintys.

„Kai pradėjome šį projektą, daugelis žiūrėjo į mus kaip į keistuolius,” – juokiasi projekto vadovė Gintarė Masaitienė. „Dabar patys gyventojai siūlo idėjas ir inicijuoja veiklas. Tai rodo, kad Fluxus dvasia pamažu įsiskverbia į miesto kasdienybę.”

Ypatingas dėmesys skiriamas skirtingų kartų dialogui. Projekte „Fluxus tiltas” senjorai ir moksleiviai kartu kuria garso ir vaizdo instaliacijas, paremtas asmeninėmis istorijomis ir patirtimis. Šis projektas ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir stiprina kartų ryšį, padeda įveikti stereotipus.

Švietimas ir edukacija: Fluxus principai mokymosi procese

Šiaulių kultūros centras, bendradarbiaudamas su miesto mokyklomis ir Šiaulių universitetu, sukūrė edukacinę programą „Fluxus mokykla”, kurios tikslas – supažindinti jaunąją kartą su avangardinio meno principais ir skatinti kūrybinį mąstymą.

Programos metu mokiniai ne tik susipažįsta su Fluxus judėjimo istorija ir pagrindiniais atstovais, bet ir patys tampa kūrėjais – rengia performansus, kuria „įvykių partitūras”, eksperimentuoja su garsu ir vaizdu.

„Mes pastebėjome, kad Fluxus principai puikiai tinka šiuolaikiniam švietimui,” – teigia programos koordinatorė Rasa Jankauskienė. „Jie skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą kvestionuoti nusistovėjusias normas – visa tai, ko reikia šiuolaikiniam jaunam žmogui.”

Šiaulių universitete įkurta „Fluxus studija” – erdvė, kurioje studentai gali eksperimentuoti ir kurti projektus, inspiruotus Fluxus judėjimo. Čia rengiami seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyvauja ne tik menų, bet ir kitų specialybių studentai.

Iššūkiai ir pasipriešinimas: ne visi priima avangardą

Nepaisant augančio susidomėjimo, Fluxus idėjų integravimas į Šiaulių kultūrinį gyvenimą susiduria su tam tikrais iššūkiais. Dalis miesto gyventojų ir kultūros lauko veikėjų išlieka skeptiški avangardinio meno atžvilgiu, teigdami, kad tokios praktikos yra svetimos lietuviškai kultūrai.

„Mes susiduriame su nuomone, kad Fluxus – tai tik keistuolių žaidimai, neturintys rimtos meninės vertės,” – pripažįsta Kultūros centro direktorė. „Tačiau būtent čia ir slypi iššūkis – parodyti, kad šis judėjimas turi gilias filosofines šaknis ir gali praturtinti mūsų kultūrinį gyvenimą.”

Kritikai taip pat kelia klausimą dėl finansinių resursų paskirstymo – ar verta skirti lėšas eksperimentiniams projektams, kai tradicinė kultūra dažnai stokoja finansavimo. Kultūros centro atstovai pabrėžia, kad siekia balanso tarp tradicijos ir inovacijos, o Fluxus projektai dažnai yra ekonomiški ir remiasi bendruomenės įsitraukimu.

„Mes nesiekiame atmesti tradicijos,” – aiškina programų koordinatorius Marius Paulauskas. „Priešingai – Fluxus padeda mums naujai pažvelgti į tradiciją, atrasti joje netikėtų aspektų ir sąsajų su šiuolaikiniu gyvenimu.”

Tekanti upė: Fluxus ateitis Šiauliuose

Žvelgiant į ateitį, Šiaulių kultūros centras planuoja toliau plėtoti Fluxus inspiruotas iniciatyvas, integruojant jas į ilgalaikę miesto kultūros strategiją. 2023-2025 m. numatoma įgyvendinti projektą „Fluxus miestas”, kurio metu Fluxus principai bus taikomi miesto planavime, viešųjų erdvių kūrime, bendruomenių telkime.

Planuojama įkurti nuolatinę „Fluxus rezidenciją”, kurioje lietuvių ir užsienio menininkai galės kurti projektus, inspiruotus Jurgio Mačiūno idėjų. Taip pat numatoma sukurti virtualų „Fluxus archyvą”, kuriame bus kaupiama medžiaga apie Fluxus judėjimo apraiškas Lietuvoje ir pasaulyje.

Fluxus judėjimo atgarsiai Šiaulių kultūros centro veikloje nėra trumpalaikė mada ar eksperimentas – tai nuoseklus posūkis link atviresnės, įtraukesnės ir kūrybiškesnės kultūros. Kaip sakė pats Jurgis Mačiūnas, „Fluxus nėra momentas istorijoje ar meno judėjimas. Fluxus yra gyvenimo būdas, tai – tekėjimas, kuris niekada nesustoja.”

Šiaulių miestas, ilgai buvęs pramonės centru, šiandien atranda naują tapatybę – miesto, kuriame avangardinis menas ir kasdienybė susilieja į vientisą tekėjimą, keičiantį ne tik kultūrinį kraštovaizdį, bet ir žmonių santykį su menu, miestu ir vieni kitais.

25 lapkričio, 2024 fluxusministerija.lt

Rudens festivaliai Lietuvoje: geriausi renginiai, kurių negalima praleisti

Ruduo Lietuvoje – tai ne tik spalvingas lapų kritimas ir vėsesni orai, bet ir puiki proga dalyvauti įvairiuose festivaliuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius rudens renginius, kurie suteiks galimybę praleisti laiką įdomiai ir prasmingai.

Kultūros naktis: vilniaus šviesų festivalis

Kultūros naktis – tai vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių renginių Vilniuje, vykstantis kasmet spalio mėnesį. Šio festivalio metu sostinės gatvės, aikštės ir pastatai virsta meno ir šviesos instaliacijų erdve. Renginyje dalyvauja tiek vietiniai, tiek užsienio menininkai, kurie savo kūryba kviečia lankytojus atrasti Vilnių iš naujo.

Kauno bienalė: šiuolaikinio meno šventė

Kauno bienalė – tai tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis, vykstantis kas dvejus metus Kaune. Šio festivalio metu miestas tampa meno kūrinių ir performansų scena, kurioje susipina įvairios meno formos – nuo tapybos ir skulptūros iki video meno ir instaliacijų. 2023 metų bienalės tema – „Naujosios realybės“, kviečianti apmąstyti šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir galimybes.

Tarptautinis šokio festivalis „Aura“: judesio magija

Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ – tai vienas iš svarbiausių šokio renginių Lietuvoje, vykstantis kasmet rudenį Kaune. Festivalio metu galima išvysti įvairių šokio trupių pasirodymus iš Lietuvos ir užsienio, o taip pat dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Renginys pritraukia tiek profesionalius šokėjus, tiek šokio mylėtojus, norinčius pasinerti į judesio pasaulį.

Žemaitijos rudens kermošius: tradicijų puoselėjimas

Žemaitijos rudens kermošius – tai tradicinis renginys, vykstantis Telšiuose, kurio metu galima susipažinti su senosiomis lietuvių tradicijomis, amatininkų dirbiniais ir kulinariniu paveldu. Kermošiaus metu vyksta įvairūs koncertai, tautodailininkų mugės, edukacinės programos ir kulinarinės degustacijos, kurios suteikia unikalią galimybę pajusti Žemaitijos kultūros dvasią.

Rudens gėrybių šventė: skoniai ir kvapai

Rudens gėrybių šventė – tai renginys, vykstantis įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kurio metu galima paragauti ir įsigyti šviežių rudens derliaus produktų. Šventės metu organizuojamos įvairios kulinarinės varžytuvės, degustacijos, amatininkų mugės ir koncertai. Tai puiki proga ne tik pasimėgauti rudens gėrybėmis, bet ir susipažinti su vietos gamintojais bei jų produkcija.
Rudens festivaliai Lietuvoje siūlo įvairių pramogų ir patirčių kiekvienam skoniui. Nesvarbu, ar domitės menu, šokiu, tradicijomis ar kulinarija, rudens renginiai leis praturtinti laisvalaikį ir pasimėgauti unikalia Lietuvos kultūra. Tad nepraleiskite progos aplankyti šiuos išskirtinius renginius ir pasinerti į rudens šventes visoje šalyje.

10 lapkričio, 2024 fluxusministerija.lt

Geriausi fluxus patarimai: kavos aparatų remontas Šiauliuose ir vietinių koncertų atradimai

Vienas iš fluxus meno bruožų yra jo neapibrėžtumas ir interaktyvumas. Menininkai siekė įtraukti žiūrovus į meno kūrimo procesą, todėl daugelis fluxus darbų yra performansai ar instaliacijos, skatinančios žiūrovų dalyvavimą. Fluxus kūryba dažnai buvo ironinė, humoristinė ir priešinosi elitizmo idėjoms mene.

Fluxus judėjimas taip pat turėjo didelę įtaką įvairioms meno sritims Lietuvoje, ypač po Nepriklausomybės atgavimo. Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, fluxus idėjos tapo įkvėpimo šaltiniu tiek menininkams, tiek vietos bendruomenei. Fluxus parodos, performansai ir kiti renginiai prisidėjo prie kultūrinio gyvenimo pagyvinimo ir įvairių meno formų populiarinimo tarp visuomenės.

Be to, fluxus judėjimas Lietuvoje skatina kūrybingumą ir eksperimentavimą ne tik meninėje veikloje, bet ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kavos aparatų remontas gali tapti netikėta ir kūrybiška veikla, jei į jį žvelgiama per fluxus prizmę. Šiauliuose veikiantys meistrai gali įkvėpti žmones eksperimentuoti ir kurti naujus sprendimus, sprendžiant kasdienius iššūkius.

Vietiniai koncertai taip pat atspindi fluxus judėjimo dvasią, nes jie dažnai yra netradiciniai ir eksperimentiniai, siūlantys netikėtus muzikinius patyrimus. Tokie renginiai skatina žmones atrasti naujas muzikos formas ir stilius, plėsti savo kultūrinį akiratį ir aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime.

Fluxus judėjimas, nors ir prasidėjo praėjusio amžiaus viduryje, vis dar turi didelę reikšmę šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Jis skatina žmones mąstyti kūrybiškai ir eksperimentuoti, o tai yra ypač svarbu tiek meno, tiek kasdienio gyvenimo srityse.

Fluxus filosofijos pagrindai

Fluxus judėjimas, atsiradęs XX amžiaus viduryje, yra meno ir kultūros kryptis, kuri pabrėžia eksperimentavimą, spontaniškumą ir kasdienybės integravimą į meninę veiklą. Jo pagrindiniai principai apima įvairių medijų ir meno formų susiliejimą, siekiant sukurti unikalią, interaktyvią patirtį tiek menininkui, tiek žiūrovui. Fluxus menininkai dažnai naudojo ironiją, humoro elementus ir netikėtumo efektus, kad išjudintų įprastą meno suvokimą ir įtrauktų auditoriją į kūrybos procesą.

Vienas iš svarbiausių Fluxus filosofijos aspektų yra anti-komercinis požiūris. Fluxus menininkai siekė išlaisvinti meną nuo rinkos diktatūros ir komercinių interesų, todėl jų kūriniai dažnai buvo laikini arba sukurti iš nebrangių, kasdienių medžiagų. Šis požiūris skatino idėją, kad menas gali būti kuriamas ir patiriamas bet kur, bet kada ir bet kokiomis priemonėmis.

Fluxus judėjimas taip pat pabrėžė kolektyvinio kūrybingumo svarbą. Menininkai dažnai bendradarbiavo, dalijosi idėjomis ir organizavo renginius, kurie įtraukdavo dalyvius į kūrybinį procesą. Tokie renginiai, vadinami „happenings“, buvo laikini ir nepakartojami, pabrėžiantys gyvenimo efemeriškumą ir momentiškumą.

Fluxus filosofija taip pat turėjo stiprų socialinį ir politinį aspektą. Menininkai kritikavo tradicines vertybes ir institucijas, siekdami sukurti alternatyvias kultūrines erdves ir diskursus. Jie naudojo meną kaip priemonę išreikšti savo nuomonę apie visuomenės problemas ir skatinti pokyčius.

Fluxus yra ne tik meninis judėjimas, bet ir gyvenimo būdo filosofija, kuri skatina kūrybingumą, eksperimentavimą ir nuolatinį siekimą peržengti ribas. Jis išlieka įkvėpimo šaltiniu šiuolaikiniams menininkams ir kūrėjams, kurie ieško naujų būdų išreikšti savo mintis ir idėjas.

Ką reiškia fluxus kasdieniniame gyvenime

Fluxus – tai meninis judėjimas, kuris prasidėjo 1960-aisiais ir siekia sujungti meną su kasdieniu gyvenimu. Šis judėjimas skatina spontaniškumą, kūrybiškumą ir paprastumą, dažnai naudodamas įvairias medijas bei performansus. Fluxus menininkai dažnai siekia ištrinti ribas tarp meno ir gyvenimo, paversdami įprastus objektus ir įvykius meno kūriniais.

Kasdieniniame gyvenime fluxus gali reikšti naują požiūrį į kasdienes veiklas ir aplinką. Pavyzdžiui, paprastas kavos aparato remontas gali tapti kūrybiniu procesu, skatinančiu naujus sprendimus ir požiūrius. Šiauliuose, kur vietinės bendruomenės vertina kūrybiškumą ir inovacijas, fluxus filosofija gali įkvėpti gyventojus į kasdienes užduotis žiūrėti kitaip.

Vietiniai koncertai taip pat gali būti puiki terpė fluxus idėjoms. Menininkai ir muzikantai gali eksperimentuoti su netikėtais garsais, neįprastais instrumentais ar performansų formomis, įtraukiančiomis žiūrovus į unikalią patirtį. Tokiu būdu fluxus atveria duris į naujus meno suvokimo būdus ir skatina bendruomenės narius aktyviai dalyvauti kūrybiniuose procesuose.

Fluxus filosofija taip pat skatina bendruomeniškumą ir bendradarbiavimą, nes dauguma fluxus įvykių yra kolektyviniai projektai, kuriuose dalyvauja įvairių sričių menininkai ir entuziastai. Tai gali paskatinti vietinius gyventojus Šiauliuose labiau bendrauti, dalintis idėjomis ir kartu kurti naujas iniciatyvas.

Kavos aparatų remontas: ką reikia žinoti

Kavos aparatų remontas gali pasirodyti sudėtingas uždavinys, tačiau turint reikiamą informaciją ir šiek tiek kantrybės, galima išspręsti daugelį problemų. Pirmiausia svarbu atskirti, kada galima bandyti taisyti kavos aparatą pačiam, o kada geriau kreiptis į specialistus.

Jei jūsų kavos aparatas pradėjo veikti netinkamai, pirmiausia reikėtų atlikti kelis paprastus patikrinimus. Patikrinkite, ar aparate nėra kalkių nuosėdų, nes jos gali trukdyti vandens tėkmei ir sumažinti kavos kokybę. Kalkių šalinimas dažnai yra pirmasis žingsnis siekiant atkurti aparato veikimą. Tam galima naudoti specialias kalkių šalinimo priemones arba natūralius būdus, kaip citrinos rūgštis ar acto tirpalą.

Jei kavos aparatas vis dar neveikia tinkamai po kalkių šalinimo, gali būti, kad problema slypi vandenį pumpuojančiame mechanizme. Tokiu atveju reikėtų patikrinti, ar vandens siurblys nėra užsikimšęs ar sugadintas. Be to, verta atkreipti dėmesį į kavos malūnėlio būklę bei kavos pupelių kokybę, nes prastos kokybės pupelės gali užkimšti malūnėlį, o tai trukdys sklandžiai kavos ruošimui.

Elektroninės dalys taip pat gali sukelti problemų. Dažnai gedimai kyla dėl netinkamo elektros tiekimo arba pažeistų laidų. Tokiais atvejais, jei neturite elektros darbų patirties, geriau kreiptis į profesionalius meistrus, kad būtų išvengta dar didesnių problemų ir galimos rizikos sveikatai.

Šiauliuose yra ne vienas kavos aparatų remonto servisas, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Pasirinkus patikimą dirbtuvę, galima tikėtis kokybiško ir greito aptarnavimo. Prieš apsilankant pas meistrą, verta pasidomėti klientų atsiliepimais ir įsitikinti, kad jų teikiamos paslaugos yra aukštos kokybės. Kai kurie remonto centrai siūlo ir prevencinių patikrinimų bei priežiūros paslaugas, kurios padės išvengti galimų problemų ateityje.

Reguliari priežiūra ir tinkamas valymas yra svarbūs aspektai, siekiant išlaikyti kavos aparatą veikiantį ilgą laiką. Rekomenduojama reguliariai išvalyti vandens rezervuarą, kavos malūnėlį bei kitus aparato komponentus. Taip pat verta naudoti kokybišką vandenį bei kavos pupeles, nes tai tiesiogiai įtakoja aparato ilgaamžiškumą ir kavos skonį.

Be to, kai kurie kavos aparatų modeliai turi savidiagnostikos funkcijas, kurios gali padėti greitai nustatyti ir išspręsti problemas. Naudojimosi instrukcijoje dažnai galima rasti naudingos informacijos apie dažniausiai pasitaikančius gedimus ir jų sprendimo būdus.

Atsižvelgiant į visus šiuos patarimus, galima žymiai prailginti kavos aparato tarnavimo laiką ir užtikrinti, kad kiekvienas puodelis kavos būtų nepriekaištingo skonio.

6 lapkričio, 2024 fluxusministerija.lt

Fluxus judėjimo pėdsakai Vilniuje: kaip atrasti ir interpretuoti konceptualaus meno objektus miesto erdvėje

Vilnius nėra tik barokinio grožio ir gotikos šedevras – tai miestas, kuriame XX amžiaus antroje pusėje klestėjo vienas radikaliausių meno judėjimų. Fluxus, gimęs 1960-aisiais, paliko gilų pėdsaką Lietuvos sostinės kultūriniame kraštovaizdyje, nors šie pėdsakai dažnai lieka nepastebėti eilinio praeivio akiai. Šiandien, vaikščiojant Vilniaus gatvėmis, galima aptikti ne tik tradicinius paminklus, bet ir subtilias konceptualaus meno intervencijas, kurios keičia mūsų supratimą apie tai, kas yra menas ir kur jis gali egzistuoti.

Fluxus DNR Vilniaus kultūriniame kode

George’as Maciunas, gimęs Kaune, bet savo kūrybinę karjerą pradėjęs Amerikoje, tapo Fluxus judėjimo krikštatėviu. Jo ryšys su Lietuva nėra vien simbolinis – tai tiesioginis kultūrinis tiltas, jungiantis Vilnių su tarptautiniu avangardo menu. Maciunas propagavo meno demokratizavimą, jo išlaisvinimą iš galerijos sienų ir elitinių institucijų. Šie principai atsispindi ir šiuolaikiniame Vilniuje, kur konceptualus menas dažnai atsiranda netikėtose vietose.

Fluxus filosofija – „anti-menas”, kasdienybės estetizavimas, žiūrovo įtraukimas į kūrybos procesą – formuoja unikalų požiūrį į miesto erdvę. Vilniuje šie principai transformavosi į specifinius kultūrinius kodus: menas kaip gyvenimo būdas, ne produktas; erdvė kaip bendruomenės kūrybos platforma; kasdienybės objektų transformacija į meno kūrinius.

Geografija neregimų intervencijų

Užupio respublika – vieta, kur Fluxus dvasia gyvena intensyviausiai. Čia, tarp siaurų gatvių ir bohemiškų kavinių, galima aptikti spontaniškų instalacijų, kurios atsiranda ir išnyksta be jokių oficialių atidarymų ar katalogų. Pavyzdžiui, ant Užupio tilto reguliariai atsiranda mažų objektų – akmenų su užrašais, miniatiūrinių skulptūrų, kurias sukuria ne profesionalūs menininkai, o gyventojai. Šie objektai egzistuoja Fluxus logika: jie nėra skirti amžinybei, jų vertė – ne materialinė, o konceptuali.

Vilniaus senamiestis slepia kitus konceptualaus meno sluoksnius. Literatų gatvėje, pavyzdžiui, ant sienų kabantys kūriniai dažnai keičiami, transformuojami ar papildomi. Tai ne vandalizmas, o kolektyvinis kūrybos procesas, atitinkantis Fluxus principus. Svarbu mokėti atskirti spontanišką meninę intervenciją nuo atsitiktinio grafičio.

Kalvarijų turgavietė gali pasirodyti netikėta vieta meno paieškai, tačiau čia vyksta autentiški Fluxus tipo procesai. Prekybininkai dažnai eksponuoja savo prekes būdais, kurie primena konceptualias instaliacijas. Senosios daiktų kompozicijos, atsitiktiniai objektų deriniai formuoja savaiminio meno erdvę.

Dešifravimo metodika: kaip skaityti miesto tekstą

Konceptualaus meno identifikavimas miesto erdvėje reikalauja specifinių stebėjimo įgūdžių. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į konteksto neatitikimus – objektus ar situacijas, kurie išsiskiria iš įprastos miesto logikos. Tai gali būti neįprastai išdėstyti kasdieniai daiktai, netikėti spalvų deriniai, tekstai netipinėse vietose.

Svarbus aspektas – temporališkumas. Fluxus menas dažnai yra laikinas, todėl reikia mokėti pastebėti pokyčius. Tas pats kampas, pro kurį einate kasdien, gali vieną rytą atskleisti naują meninę intervenciją. Fotografuokite, dokumentuokite – daugelis šių objektų egzistuoja trumpai.

Interaktyvumas – dar vienas raktas. Jei objektas kviečia paliesti, pakeisti, papildyti – greičiausiai tai konceptualaus meno kūrinys. Fluxus tradicijoje žiūrovas visada yra ir dalyvavimo partneris. Nebijokite eksperimentuoti, bet darykite tai pagarbiai.

Tekstualūs elementai dažnai atskleidžia konceptualų pobūdį. Ieškokite užrašų, kurie žaidžia su kalba, keičia žodžių reikšmes, kuria netikėtus prasmės sluoksnius. Vilniuje tokių intervencijų galima rasti ant sienų, šaligatviuose, net ant medžių.

Technologijų era: skaitmeninis Fluxus

Šiuolaikinis konceptualus menas Vilniuje neapsiriboja fiziniais objektais. QR kodai, vedantys į netikėtą turinį, geolokacijos žaidimai, papildytos realybės projektai formuoja naują Fluxus sluoksnį. Kai kurie menininkai naudoja aplikacijas, kurios atskleidžia paslėptą miesto turinį – virtualius objektus, matomus tik per telefono ekraną.

Socialiniai tinklai tapo platforma konceptualioms intervencijoms. Instagram paskyrų, dokumentuojančių trumpalaikius Vilniaus meno objektus, atsiranda vis daugiau. Šie skaitmeniniai archyvai formuoja meta-meno sluoksnį – menas apie meną mieste.

Svarbu suprasti, kad technologijos nekeičia Fluxus esmės, o tik praplečia jos išraiškos galimybes. Skaitmeninis konceptualus menas Vilniuje išlaiko pagrindinius principus: prieinamumą, demokratiškumą, žiūrovo įtraukimą.

Bendruomenės kaip kūrybos subjektai

Vilniaus rajonuose – Šnipiškėse, Žvėryne, Antakalnyje – formuojasi specifinės bendruomenės, kurios praktikuoja kolektyvinį konceptualų meną. Tai nėra organizuoti projektai, o organiškai augantys kultūriniai procesai. Gyventojai spontaniškai kuria bendras erdves, transformuoja aplinkos objektus, formuoja neformaliąsias meno zonas.

Šių bendruomenių veikla dažnai lieka nepastebėta oficialioje kultūros statistikoje, tačiau ji formuoja autentišką miesto kultūrinį audinį. Kiemo instaliacija iš atliekų, bendruomenės sodas netikėtoje vietoje, kolektyvinis sienos tapymas – visa tai atitinka Fluxus logiką.

Svarbu suprasti, kad dalyvavimas tokiose iniciatyvose yra ne tik meno suvokimas, bet ir jo kūrimas. Fluxus tradicijoje nėra aiškios ribos tarp menininko ir žiūrovo, todėl kiekvienas gali tapti konceptualaus meno dalimi.

Interpretacijos laisvė ir atsakomybė

Konceptualaus meno interpretavimas – subjektyvus procesas, tačiau jis reikalauja tam tikros kultūrinės kompetencijos. Svarbu suprasti istorinį kontekstą, pažinti Fluxus principus, mokėti atskirti meninę intervenciją nuo atsitiktinumo. Tačiau pernelyg griežti kriterijai gali užkirsti kelią autentiškai patirčiai.

Vilniuje konceptualus menas dažnai balansuoja ant ribos tarp legalumo ir neteisėtumo. Svarbu suprasti, kad ne kiekviena neautorizuota intervencija yra menas, bet ne kiekvienas menas turi būti autorizuotas. Šis paradoksas atspindi Fluxus dvasią – meno išlaisvinimą iš institucijų kontrolės.

Interpretacijos atsakomybė reiškia ir pagarbą erdvei, bendruomenei, kultūriniam kontekstui. Konceptualaus meno paieška neturėtų tapti destruktyviu turizmu ar kultūriniu kolonialismu. Svarbu suprasti, kad esate ne tik stebėtojas, bet ir dalyvavimo partneris.

Miesto kaip gyvo meno kūrinio vizija

Fluxus pėdsakų paieška Vilniuje atskleidžia fundamentalų faktą: miestas pats yra konceptualus meno kūrinys. Kiekviena gatvė, kiekvienas kampas gali tapti kūrybos erdve, kiekvienas gyventojas – menininku. Šis supratimas keičia ne tik meno suvokimą, bet ir santykį su miesto erdve.

Praktinis patarimas tiems, kurie nori pradėti šią paiešką: pradėkite nuo savo rajono, nuo kasdienių maršrutų. Konceptualus menas slepiasi ne tik turistiniuose centruose, bet ir periferijose, gyvenamųjų namų kiemuose, pramonės zonose. Nešiokitės fotoaparatą ar telefoną, bet nepamirškite ir tiesiog stebėti, jausti, dalyvauti.

Vilniaus konceptualaus meno žemėlapis niekada nebus užbaigtas – jis nuolat keičiasi, papildomas, transformuojamas. Tai atitinka Fluxus principą: menas kaip procesas, ne produktas. Jūsų paieška ir interpretacijos tampa šio proceso dalimi, formuoja ateities Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį. Miestas laukia jūsų akių, jūsų interpretacijos, jūsų dalyvavimo šiame nesibaigančiame kūrybos procese.

29 spalio, 2024 fluxusministerija.lt

Kaip sukurti eksperimentalų TV turinį namų sąlygomis naudojant internetinius įrankius ir Fluxus meno principus

Televizijos turinys šiandien dažnai atrodo kaip konvejeris – tie patys formatai, tos pačios formulės, tas pats nuobodulys. Tuo tarpu internetiniai įrankiai ir eksperimentinio meno principai atsiveria galimybes kurti kažką tikrai kitokio. Fluxus judėjimas, gimęs 1960-aisiais, siūlė radikaliai kitokį požiūrį į meną – ne kaip į šventą objektą, o kaip į gyvenimo procesą. Šie principai puikiai tinka šiuolaikiniam turinio kūrimui, ypač kai turime tokį galingą arsenalą internetinių įrankių.

Fluxus principų pritaikymas šiuolaikiniam turiniui

Fluxus menininkų manifestai kalbėjo apie meno demokratizavimą, atsitiktinumo svarbą ir proceso viršenybę prieš rezultatą. George Maciunas ragino kurti „anti-meną” – kažką, kas išeitų už tradicinių meno ribų. Televizijos turinio kontekste tai reiškia atsisakymą standartinių naratyvų struktūrų ir eksperimentavimą su forma.

Vienas iš pagrindinių Fluxus principų – instrukcijų menas. Yoko Ono „Grapefruit” knygoje pateiktos paprastos instrukcijos, kurias vykdydamas žiūrovas pats tampa menininku. Televizijos turinyje tai gali reikšti interaktyvių elementų kūrimą, kur žiūrovai formuoja turinį realiu laiku.

Kitas svarbus principas – kolektyvinis kūrimas. Fluxus menininkų renginiai dažnai buvo kolaboratyviniai, chaotiški, nenuspėjami. Internetiniai įrankiai šiandien leidžia kurti panašų efektą – galima transliuoti tiesiogiai ir kviesti žiūrovus dalyvauti turinio kūrime.

Internetinių įrankių arsenalas eksperimentiniam turiniui

OBS Studio yra nemokama programa, kuri leidžia kurti sudėtingas transliacijas su keliais šaltiniais. Bet eksperimentiniame kontekste ji tampa kur kas įdomesnė. Galite sukurti atsitiktinių vaizdų generatorių – nustatykite kelis kamerų šaltinius, internetinius srautus, ekrano įrašus ir leiskite programai atsitiktinai juos keisti. Tai primena John Cage kompozicijas, kur atsitiktinumas formuoja kūrinį.

TouchDesigner – vizualaus programavimo aplinka, kuri leidžia kurti interaktyvius vaizdus realiu laiku. Nors ji gali atrodyti sudėtinga, pagrindiniai principai nėra tokie baisūs. Galite sukurti sistemas, kurios reaguoja į garsą, judėjimą ar net į socialinių tinklų aktyvumą. Pavyzdžiui, kiekvienas naujas komentaras gali keisti ekrane rodomo vaizdo spalvą ar formą.

Max/MSP ir Pure Data – garso ir vaizdo manipuliavimo įrankiai, kurie leidžia eksperimentuoti su signalų apdorojimu. Galite kurti sistemas, kur televizijos turinys formuojamas iš aplinkos garsų ar žiūrovų balsų. Tai ypač aktualu, nes Fluxus menininkams garso eksperimentai buvo labai svarbūs.

Atsitiktinumo ir chaoso kontroliuojamas panaudojimas

Fluxus menininkai dažnai naudojo atsitiktinumo metodus – kauliukus, kortų traukimą, I-Ching sistemą. Šiuolaikiniame turinio kūrime tai gali reikšti algoritminį atsitiktinumą. Python programavimo kalba su savo bibliotekomis leidžia kurti turinio generatorius, kurie atsitiktinai parenka vaizdus, garsus, tekstus.

Pavyzdžiui, galite sukurti skriptą, kuris kas kelias minutes atsitiktinai parenka vieną iš šimto paruoštų video fragmentų ir transliuoja jį. Arba sistemą, kuri generuoja atsitiktinius užrašus ekrane, remdamasi Dadaistų poezijos principais. Svarbu, kad atsitiktinumas nebūtų visiškas chaosas – reikia tam tikrų ribų ir taisyklių.

Twitch Creative ar YouTube Live platformos leidžia transliuoti tokį eksperimentinį turinį ir gauti žiūrovų atsiliepimus realiu laiku. Žiūrovų komentarai gali tapti turinio dalimi – jų žodžiai gali atsirasti ekrane, keisti vaizdą ar net formuoti naują turinio kryptį.

Kolaboratyvinio kūrimo platformos ir metodai

Discord serveriai gali tapti kolektyvinio kūrimo erdvėmis. Sukurkite serverį, skirtą jūsų projektui, ir kvieskit žmones prisidėti prie turinio kūrimo. Galite organizuoti „Fluxus valandėles”, kai visi dalyviai vienu metu atlieka tam tikras instrukcijas ir dalijasi rezultatais.

Collaborative playlists Spotify ar YouTube platformose leidžia kurti kolektyvinius garso takelius. Pakvieskit žiūrovus pridėti dainų, o jūs naudokite šią muziką kaip savo vizualinio turinio pagrindą. Tai primena Fluxus koncertus, kur publika buvo ne tik žiūrova, bet ir dalyvė.

GitHub gali būti naudojamas ne tik kodui, bet ir kolektyviniams meno projektams. Sukurkite repozitoriją su instrukcijomis, šablonais, medžiaga, ir leiskite kitiems prisidėti. Kiekvienas „commit” gali būti naujas turinio elementas.

Praktiniai eksperimentai su forma ir turiniu

Vienas iš paprasčiausių eksperimentų – laiko manipuliavimas. Įrašykite įprastą veiklą (kavos gėrimą, knygos skaitymą, langų plovimą) ir transliuokite ją itin lėtai arba greitai. Andy Warhol „Empire” filmą, rodantį Empire State Building aštuonias valandas, galima laikyti tokio eksperimento pavyzdžiu.

Kitas metodas – kartojimo ir variacijų principas. Padarykite trumpą veiksmų seką ir kartokite ją su nedideliais pakeitimais. Pavyzdžiui, kas kartą keiskite spalvas, garsą ar kampą. Steve Reich muzikoje naudojo panašius principus – fazių poslinkius ir gradualius pokyčius.

Eksperimentuokite su daugiasluoksniu turiniu. Vienu metu rodykite kelis vaizdus, grojant skirtingą muziką ir rodant tekstą. Žiūrovas pats pasirenka, į ką atkreipti dėmesį. Tai primina Robert Rauschenberg „combines” – darbus, kurie sujungė tapybą, skulptūrą ir found objects.

Techniniai sprendimai ir workflow organizavimas

Eksperimentinio turinio kūrimui reikia kitokio darbo proceso nei tradiciniam. Vietoj išsamaus scenarijaus geriau turėti instrukcijų rinkinį – paprastus nurodymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas. „Jei žiūrovų skaičius viršija 50 – pakeisk fono spalvą”, „Jei kas nors parašo ‘stop’ – sustabdyk muziką 30 sekundžių”.

Automatizavimas yra labai svarbus. IFTTT (If This Then That) ar Zapier platformos leidžia sujungti skirtingas sistemas. Pavyzdžiui, naujas Instagram įrašas gali automatiškai pridėti vaizdą į jūsų transliaciją, o naujas email gali pakeisti ekrano tekstą.

Archyvavimas irgi svarbus – ne rezultato, o proceso archyvavimas. Įrašinėkite ne tik galutinį turinį, bet ir jo kūrimo procesą. Fluxus menininkai dažnai dokumentuodavo savo veiksmus, nes pats procesas buvo ne mažiau svarbus už rezultatą.

Kada eksperimentas tampa prasmingu turiniu

Ne kiekvienas eksperimentas yra sėkmingas, ir tai normalu. Fluxus menininkai neretai kūrė „nesėkmingus” darbus – tokius, kurie neveikė taip, kaip planuota. Bet būtent šie „nesėkmingi” darbai dažnai atskleidavo kažką netikėto.

Svarbu neprarasti kritinio mąstymo. Eksperimentas dėl eksperimento yra tuščias. Klauskite savęs: ką šis eksperimentas atskleidžia apie komunikaciją, technologijas, žmogišką patirtį? Nam June Paik video menas buvo eksperimentinis, bet jis tyrinėjo labai konkrečius klausimus apie medijų poveikį sąmonei.

Žiūrovų reakcijos yra svarbios, bet jos neturi būti vienintelis kriterijus. Kai kurie geriausi eksperimentiniai darbai iš pradžių buvo nesuprantami ar net erzinantys. John Cage „4’33″” kompozicija, sudaryta iš tylos, iš pradžių sukėlė pasipiktinimą, bet vėliau tapo klasika.

Eksperimentinis TV turinys šiandien gali būti ne tik meno forma, bet ir tyrimų metodas. Kaip žmonės reaguoja į netikėtą turinį? Kaip technologijos keičia mūsų suvokimą? Kaip kolektyvinis kūrimas veikia socialinę dinamiką? Šie klausimai yra ne mažiau svarbūs nei pats turinys.

Kai eksperimentas tampa gyvenimu

Fluxus menininkai siekė panaikinti ribas tarp meno ir gyvenimo. Šiandien, kai turime kišenėje kamerą ir galimybę transliuoti bet kada ir bet kur, ši idėja tampa dar aktualesnė. Eksperimentinis TV turinys gali būti ne projektas, o gyvenimo būdas – nuolatinis eksperimentavimas su komunikacijos formomis.

Svarbu nepraradti žaismingumo. Fluxus buvo žaismingas judėjimas, nors ir su rimtais tikslais. Jūsų eksperimentai turi būti malonūs jums patiems. Jei procesas tampa našta, greičiausiai kažką darote ne taip.

Galiausiai, eksperimentinis turinys – tai ne tik apie technologijas ar meno principus. Tai apie drąsą būti kitokiam, apie norą tyrinėti nežinomas sritis, apie tikėjimą, kad komunikacija gali būti kažkas daugiau nei informacijos perdavimas. Internetiniai įrankiai tik palengvina šį procesą, bet pagrindinis variklis turi būti jūsų smalsumas ir noras eksperimentuoti.

Pradėkite nuo mažų eksperimentų. Padarykite penkių minučių transliaciją, kur rodote tik savo rankas, atliekančias paprastus veiksmus. Arba sukurkite valandos trukmės video, kur vienintelis garsas – jūsų kvėpavimas. Šie paprasti veiksmai gali atskleisti daugiau nei sudėtingi projektai. Ir kas žino – galbūt jūsų eksperimentai taps kito žmogaus įkvėpimu kurti kažką dar drąsesnio.

13 spalio, 2024 fluxusministerija.lt

slaptos vietos Lietuvoje: kur vyksta geriausi vakarėliai ir koncertai

Lietuva, nors ir nedidelė šalis, slepia daugybę vietų, kuriose vyksta nepamirštami vakarėliai ir koncertai. Šios vietos dažnai nėra plačiai žinomos, tačiau jas atradus, jos tampa tikrais lobiais. Štai kelios iš jų, kurios tikrai vertos dėmesio.

Vilniaus kiemeliai: gyvos muzikos oazės

Vilniuje galima rasti daugybę slaptų kiemelių, kuriuose vyksta gyvos muzikos koncertai ir vakarėliai po atviru dangumi. Vienas iš tokių kiemelių – Užupio rajone esantis „Sodas 2123”. Čia dažnai rengiami koncertai, kuriuose pasirodo ir vietiniai, ir tarptautiniai atlikėjai. Atmosfera – unikali, o lankytojų laukia ne tik muzika, bet ir meninės instaliacijos bei skanus maistas.

Kauno loftai: alternatyvios kultūros centrai

Kaune vis populiarėja loftų kultūra, kurioje vyksta įvairūs renginiai nuo elektroninės muzikos vakarėlių iki alternatyvios kultūros festivalių. Vienas iš tokių loftų – „Gargaras”. Ši vieta garsėja savo unikaliu interjeru ir puikiai parinkta muzika. Čia dažnai vyksta ir meno parodos, filmų peržiūros bei kiti kultūriniai renginiai.

Klaipėdos uosto teritorija: industrinės muzikos vakarėliai

Klaipėdoje, uosto teritorijoje, galima atrasti keletą vietų, kuriose vyksta industrinės muzikos vakarėliai. Šios vietos išsiskiria savo unikaliomis erdvėmis – apleistais sandėliais ir gamyklomis, kurios suteikia ypatingą atmosferą. Viena iš tokių vietų – „Kultūros fabrikas”. Čia vyksta ne tik vakarėliai, bet ir įvairūs meno renginiai bei kūrybinės dirbtuvės.

Palangos paplūdimiai: saulėlydžio vakarėliai

Palangoje, ypač vasaros sezono metu, galima rasti daugybę vietų, kuriose vyksta nepamirštami vakarėliai tiesiog paplūdimyje. Viena iš tokių vietų – „Šachmatinė”. Čia, ant smėlio, prie jūros, vyksta vakarėliai, kuriuose groja geriausi Lietuvos ir užsienio didžėjai. Saulėlydžiai, muzika ir jūros bangos sukuria ypatingą atmosferą, kurios neįmanoma pamiršti.
Lietuvoje yra daugybė slaptų vietų, kuriose vyksta nuostabūs vakarėliai ir koncertai. Kiekvienas miestas turi ką pasiūlyti – nuo Vilniaus kiemelių iki Palangos paplūdimių. Atraskite šias vietas ir mėgaukitės nepamirštamais renginiais.

28 rugsėjo, 2024 fluxusministerija.lt

Naktinis Vilniaus gyvenimas: paslaptys, tendencijos ir ateities vizijos

Vilnius, Lietuvos sostinė, garsėja ne tik savo istorija ir kultūra, bet ir gyvybingu naktiniu gyvenimu. Šiame straipsnyje atskleisime, kokios yra populiariausios vietos naktiniame Vilniuje, kokios šiuo metu vyrauja tendencijos ir kokios ateities vizijos laukia naktinio gyvenimo.

Populiariausios vietos

Vilniaus centre gausu barų, klubų ir restoranų, kurie pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus iš viso pasaulio. „Pilies gatvė” ir „Vokiečių gatvė” yra bene populiariausios vietos, kur galima mėgautis naktiniu gyvenimu. Čia rasite įvairių barų, kurie siūlo tiek tradicinius lietuviškus gėrimus, tiek modernius kokteilius. „Opium Club” ir „Kablys + Club” yra vieni iš labiausiai lankomų naktinių klubų, siūlantys įvairių žanrų muziką ir nuolat rengiantys teminius vakarus.

Tendencijos

Pastaraisiais metais Vilniaus naktinis gyvenimas pastebimai keičiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama kokybei, o ne kiekybei. Barai ir klubai stengiasi pasiūlyti išskirtinę patirtį, pradedant nuo interjero dizaino ir baigiant muzikos kokybe. Be to, didėja susidomėjimas alternatyviais renginiais, tokiomis kaip gyvos muzikos vakarai, meno instaliacijos ir maisto festivaliai.

Ateities vizijos

Vilniaus miesto valdžia ir verslo atstovai aktyviai dirba, siekdami sukurti patrauklią ir saugią naktinio gyvenimo aplinką. Planuojama plėsti naktinį viešąjį transportą, kad žmonės galėtų lengvai ir saugiai grįžti namo po nakties pramogų. Taip pat svarstoma apie naktinės ekonomikos plėtrą, įtraukiant daugiau kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kurios pritrauktų ne tik jaunimą, bet ir vyresnio amžiaus gyventojus.
Vilniaus naktinis gyvenimas sparčiai keičiasi ir tobulėja, siūlydamas vis įvairesnes ir įdomesnes pramogas. Ateityje laukiama dar daugiau inovacijų ir galimybių, kurios padarys Vilnių dar patrauklesniu miestu tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams.

6 rugsėjo, 2024 fluxusministerija.lt

Fluxus nuotykiai naktiniame mieste: atraskite unikalius renginius ir klubus, kurie nustebins!

Fluxus judėjimas dažnai apibūdinamas kaip antikapitalistinis ir antiautoritarinis, nes jo kūrėjai kritikavo tradicinius meno formas ir institucijas. Menininkai, tokie kaip George Maciunas, Yoko Ono ir Nam June Paik, garsėjo inovatyviais projektais, kurie skatino žiūrovus tapti aktyviais dalyviais, o ne pasyviomis stebėtojais. Fluxus renginiai dažnai būdavo netikėti, netikėtai suprantami ir sujungdavo skirtingus meninius žanrus, kartu išryškindami absurdą ir humorą.

Ši kultūra ne tik apėmė meno praktikas, bet ir tapo gyvenimo būdu, skatinančiu žmones mąstyti kūrybiškai ir neįprastai. Fluxus menininkai organizuodavo performansus, kurie buvo ne tik meno kūriniai, bet ir socialiniai eksperimentai, kviečiantys žmones bendrauti, diskutuoti ir kartu kurti. Ši idėja, kad menas gali būti prieinamas visiems ir kad kiekvienas gali būti menininku, tapo Fluxus kultūros pagrindu.

Fluxus kultūros pėdsakai jaučiasi ir šiuolaikiniame mene, kur kūrėjai ir toliau ieško netradicinių būdų, kaip išreikšti save ir įtraukti publiką. Ši srovė ne tik formavo meno pasaulį, bet ir paskatino žmones peržengti tradicines ribas, ieškoti naujų būdų užmegzti ryšius su aplinka ir kitais žmonėmis. Fluxus įtaka matoma ir moderniuose renginiuose, kurie kviečia dalyvius ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti, atrandant unikalius ir netikėtus meno potyrius.

Fluxus judėjimo ištakos

Fluxus judėjimas, atsiradęs XX a. viduryje, buvo unikalus meno srovė, apjungianti įvairias meno formas ir siekianti ištrinti ribas tarp meno ir kasdienio gyvenimo. Jo ištakos siejamos su 1960-ųjų avantgardiniais menininkais, kurie norėjo išplėsti meno sampratą ir skatinti kūrybiškumą ne tik tradicinėse meno erdvėse, bet ir viešojoje erdvėje.

Judėjimas susiformavo kaip atsakas į institucionalizuotą meną, kuris dažnai buvo laikomas elitiniu ir neprieinamu plačiajai visuomenei. Fluxus menininkai, tokie kaip George Maciunas, Yoko Ono ir Nam June Paik, siekė sukurti interaktyvias ir dalyviškas meno formas, kurios skatintų auditoriją aktyviai įsitraukti į kūrybą. Tai buvo laikoma revoliuciniu požiūriu, nes Fluxus renginiai dažnai apimdavo performansus, instaliacijas ir net kasdienius veiksmus, kurie buvo transformuojami į meno kūrinius.

Fluxus judėjimas taip pat pasižymėjo savo tarptautiniu pobūdžiu, su menininkais iš įvairių šalių, kurie bendradarbiavo ir dalijosi idėjomis. Renginiai dažnai buvo organizuojami neįprastose vietose, pavyzdžiui, gatvėse, parkuose ar net pramoniniuose objektuose, kas leido menui tapti labiau prieinamu ir įvairesniu. Ši kūrybinė laisvė skatino eksperimentavimą su įvairiomis medijomis, įskaitant muziką, šokį, literatūrą ir vizualinį meną.

Fluxus menininkai taip pat buvo žinomi dėl savo humoro ir ironijos, kurie dažnai atsispindėjo jų darbuose. Jie siekė sukelti provokacijas ir užduoti klausimus apie tai, kas yra menas ir kokia jo paskirtis. Šiuo požiūriu Fluxus tapo ne tik meno judėjimu, bet ir socialiniu bei filosofiniu eksperimentu, kuris iki šiol įtakoja šiuolaikinio meno praktiką ir mąstymą.

Naktinio miesto atmosfera

Naktinio miesto atmosfera yra unikali ir viliojanti, kupina gyvybės ir energijos, kurią kuria šviesos, garsai ir žmonių susibūrimas. Kai saulė nusileidžia, miestai atgyja nauju pavidalu, siūlydami platų renginių spektrą, kuris pritraukia įvairių pomėgių ir skonių žmones. Naktinis gyvenimas dažnai apima ne tik klubus ir barus, bet ir įvairius kultūrinius renginius, parodas, koncertus ir performansus, kurie suteikia galimybę pažinti miestą iš naujos perspektyvos.

Miestų gatvės prisipildo muzikos ritmų, žmonių juoko ir šurmulio. Šviesos žaismas, apšviečiantis pastatus ir viešąsias erdves, sukuria magišką atmosferą, kuri kviečia tyrinėti. Naktiniai klubai ir barai dažnai pasižymi unikaliu dizainu ir temomis, kurios atspindi miesto kultūrą ir dvasią. Čia galima sutikti ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus, ieškančius nuotykių ir neįprastų potyrių.

Ne mažiau svarbūs yra ir alternatyvūs renginiai, kurie vyksta už tradicinių klubų ribų. Tai gali būti improvizuoti koncertai, meninės instaliacijos ar net flashmobai, kurie suteikia galimybę atrasti naujų talentų ir idėjų. Tokie renginiai dažnai vyksta neįprastose vietose, pavyzdžiui, apleistose gamyklose, parkuose ar net gatvėse, sukurdami intymią ir neformalą aplinką.

Naktinio miesto atmosfera taip pat priklauso nuo metų laiko ir specialių švenčių. Pavyzdžiui, vasarą miestai kviečia į lauko renginius, koncertus po atviru dangumi ir festivalio šurmulį, o žiemą – į šventinius turgus, kurie skleidžia jaukią ir šventinę nuotaiką. Šios temos ir nuotaikos keičiasi, tačiau naktinio miesto žavesys išlieka nepakitęs.

Būtent ši unikali atmosfera ir leidžia miestams tapti gyvybingais kultūriniais centrais, kur kiekvienas gali rasti kažką sau. Nepriklausomai nuo to, ar ieškote šokių iki aušros, ar norite pasimėgauti ramiu vakaru su gyva muzika, naktinis gyvenimas siūlo begalę galimybių patirti ir atrasti.

Unikalūs renginiai, kuriuos verta aplankyti

Naktinis miestas siūlo įvairiapusius renginius, kurie patraukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus. Vienas iš labiausiai išsiskiriančių renginių yra „Naktinė galerija”, kurioje meno mylėtojai gali dalyvauti ekskursijose po meno galerijas ir muziejus, kurie veikia iki vėlyvos nakties. Šie renginiai dažnai apima specialiai paruoštas ekskursijas, kuriose pristatomos naujausios parodos ir netikėti meno kūriniai.

Kitas įdomus renginys yra „Muzikos maratonas”, kuris vyksta įvairiose miesto vietose ir apima gyvą muziką, DJ pasirodymus ir net improvizuotas muzikos sesijas. Šis renginys suteikia galimybę atrasti naujus talentus ir mėgautis įvairiomis muzikos žanrų interpretacijomis. Šiame maratone dalyvauja tiek žinomi atlikėjai, tiek jauni menininkai, siekiantys parodyti savo kūrybą plačiajai auditorijai.

Nepamirškite ir „Teminių vakarėlių”, kurie dažnai organizuojami miesto klubuose. Šie vakarėliai gali būti skirti tam tikroms kultūroms, epochoms ar net populiarioms filmų serijoms. Pavyzdžiui, „80-ųjų vakarėlis” su retro muzika ir apranga priverčia dalyvius sugrįžti į praeitį, o „Kino naktis” leidžia mėgautis klasikiniais filmais kartu su gyva muzika ar DJ pasirodymais.

Be to, miestą puošia „Gatvės meno festivaliai”, kurie suteikia galimybę stebėti talentingų menininkų darbus gyvai. Tokie festivaliai ne tik suteikia unikalių meninių potyrių, bet ir skatina bendruomeniškumą, nes dalyviai gali drauge kurti ir dalintis savo idėjomis.

Visi šie renginiai sukuria dinamišką atmosferą ir leidžia patirti naktinį miestą iš skirtingų perspektyvų. Kiekvienas gali rasti ką nors sau, nes renginių įvairovė leidžia pasirinkti pagal individualius pomėgius ir nuotaiką.