Kategorija: Naujienos

Vilnius, Lietuvos sostinė, šią savaitę taps šokių mėgėjų ir profesionalų traukos centru, nes miesto gatvėse debiutuoja naujas šokių festivalis. Renginys, pavadintas „Šokio ritmai Vilniuje“, žada įtraukti miestiečius ir svečius į įvairių šokių stilių sūkurį bei pristatyti tarptautinius ir vietinius talentus.

Festivalio programa ir veiklos

Šokio festivalis vyks kelias dienas, o programa bus itin įvairi. Dalyviai galės mėgautis įvairių šokių pasirodymais, pradedant nuo klasikinio baleto ir baigiant moderniais šokiais, tokiais kaip hip hopas ir breikas. Be to, miesto centre bus įrengtos kelios scenos, kuriose vyks pasirodymai ir dirbtuvės.
Vienas iš išskirtinių festivalio renginių bus „Flash Mob“ šokis, kuriame galės dalyvauti visi norintys. Organizatoriai taip pat planuoja surengti keletą šokių dirbtuvių, kuriose profesionalūs šokėjai mokys įvairių šokių stilių pagrindų.

Vieta ir laikas

Festivalis vyks įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Katedros aikštę, Gedimino prospektą ir Bernardinų sodą. Renginys prasidės šį penktadienį ir tęsis iki sekmadienio vakaro. Pagrindiniai pasirodymai vyks vakare, tačiau dienos metu taip pat bus organizuojami mažesni renginiai ir dirbtuvės.

Kaip dalyvauti

Dalyvavimas festivalyje yra nemokamas, o visi renginiai yra atviri visuomenei. Tačiau organizatoriai rekomenduoja iš anksto registruotis į dirbtuves, kad būtų užtikrinta vieta. Registraciją galima atlikti oficialioje festivalio interneto svetainėje.

Patarimai lankytojams

1. Atsineškite patogią avalynę: kadangi daugelis renginių vyks lauke, svarbu pasirūpinti patogia avalyne.
2. Sekite orų prognozę: vilniaus orai gali būti nenuspėjami, todėl būkite pasiruošę tiek saulei, tiek lietui.
3. Pasiruoškite fotografuoti: festivalis žada būti labai vizualus, todėl nepamirškite fotoaparato ar telefono.
Festivalis „Šokio ritmai Vilniuje“ yra puiki galimybė susipažinti su įvairiomis šokių kultūromis ir praleisti laiką smagiai bei aktyviai. Tai renginys, kuris tikrai praturtins Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir suteiks daugybę įspūdžių tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

Tarp praeities ir dabarties: Fluxus fenomenas Šiauliuose

Kai Jurgis Mačiūnas 1961-aisiais New Yorke paskelbė pirmąjį Fluxus manifestą, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad po šešių dešimtmečių jo suformuotas judėjimas ras atgarsį Šiaulių miesto kultūriniame gyvenime. Tačiau būtent taip ir nutiko – avangardinis judėjimas, kvietęs sugriauti ribas tarp meno ir kasdienybės, šiandien tampa vis ryškesniu Šiaulių kultūros centro veiklos akcentu.

Fluxus – tai ne tik meno kryptis, bet ir gyvenimo būdas, skatinantis spontaniškumą, žaismingumą ir nuolatinį ribų peržengimą. Šiaulių kultūros centras, ilgą laiką buvęs tradicinės kultūros bastionu, pastaruosius kelerius metus drąsiai atsigręžė į šį avangardinį judėjimą, integruodamas jo principus į savo veiklą.

„Mes supratome, kad miestui reikia naujų vėjų,” – pasakoja Kultūros centro direktorė Ramunė Vaitekūnienė. „Fluxus idėjos apie meno demokratizavimą, jo priartinimą prie žmogaus kasdienybės tapo mūsų įkvėpimo šaltiniu.”

Netikėti posūkiai: kaip Fluxus įsiveržė į Šiaulių kultūrinį gyvenimą

Viskas prasidėjo 2018-aisiais, kai Šiaulių kultūros centras surengė pirmąjį Fluxus inspiruotą renginį „Kasdienybė kaip menas”. Tuomet miesto gyventojai buvo pakviesti į neįprastą patirtį – centrinėje miesto aikštėje vyko performansai, kuriuose dalyvavo ne tik profesionalūs menininkai, bet ir atsitiktiniai praeiviai.

„Pradžioje žmonės žiūrėjo skeptiškai,” – prisimena renginio kuratorius Tomas Andrijauskas. „Daugeliui Fluxus asocijavosi su kažkuo nesuprantamu, elitistiniu. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad šis judėjimas iš tiesų yra apie paprastumą ir prieinamumą.”

Po pirmojo bandymo sekė kiti. 2019 m. Kultūros centras pradėjo renginių ciklą „Fluxus laboratorija”, kuriame miesto gyventojai buvo kviečiami eksperimentuoti su garsu, judesiu, vaizdu. Šios dirbtuvės tapo platforma, kurioje susitiko skirtingų kartų ir patirčių žmonės – nuo moksleivių iki senjorų.

Pandemijos laikotarpiu Fluxus idėjos padėjo Kultūros centrui prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Virtualioje erdvėje buvo sukurtas „Fluxus tinklas” – platforma, kurioje miesto gyventojai dalijosi savo kasdieniais ritualais, paversdami juos meno kūriniais.

Miesto erdvių transformacija: Fluxus principai urbanistiniame kontekste

Vienas ryškiausių Fluxus judėjimo pėdsakų Šiauliuose – miesto viešųjų erdvių transformacija. Kultūros centro iniciatyva 2020 m. buvo pradėtas projektas „Permąstant miestą”, kurio metu apleistos miesto erdvės virto interaktyviomis meno instaliacijomis.

Buvusioje „Vairo” gamyklos teritorijoje atsirado „Fluxus sodas” – erdvė, kurioje industrinis paveldas susijungė su šiuolaikinėmis meno formomis. Čia reguliariai vyksta performansai, garso meno pasirodymai, interaktyvūs užsiėmimai.

„Mes siekiame ne tik kurti meną, bet ir keisti žmonių santykį su miesto erdvėmis,” – aiškina projekto koordinatorė Indrė Baikštytė. „Fluxus mokė mus, kad menas neturi būti uždarytas galerijose – jis turi būti ten, kur yra žmonės.”

Šiaulių senamiestyje atsirado „Fluxus takai” – maršrutas, vedantis per netikėtas miesto vietas, kur lankytojai susiduria su interaktyviomis instaliacijomis, kviečiančiomis permąstyti kasdienius objektus ir veiksmus. Ši iniciatyva sulaukė didelio turistų susidomėjimo ir tapo vienu iš miesto traukos objektų.

Bendruomenės įtraukimas: Fluxus kaip socialinė praktika

Fluxus judėjimas visada pabrėžė bendruomenės svarbą ir kolektyvinės kūrybos galią. Šiaulių kultūros centras šį principą įgyvendina per įvairias iniciatyvas, skirtas įtraukti miesto gyventojus į kūrybinį procesą.

„Fluxus kaimynystės” – tai projektas, kurio metu skirtinguose miesto mikrorajonuose organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, skatinančios gyventojus permąstyti savo aplinką ir santykius su kaimynais. Daugiabučių kiemuose vyksta bendruomeniniai performansai, kuriuose dalyvauja visi norintys.

„Kai pradėjome šį projektą, daugelis žiūrėjo į mus kaip į keistuolius,” – juokiasi projekto vadovė Gintarė Masaitienė. „Dabar patys gyventojai siūlo idėjas ir inicijuoja veiklas. Tai rodo, kad Fluxus dvasia pamažu įsiskverbia į miesto kasdienybę.”

Ypatingas dėmesys skiriamas skirtingų kartų dialogui. Projekte „Fluxus tiltas” senjorai ir moksleiviai kartu kuria garso ir vaizdo instaliacijas, paremtas asmeninėmis istorijomis ir patirtimis. Šis projektas ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir stiprina kartų ryšį, padeda įveikti stereotipus.

Švietimas ir edukacija: Fluxus principai mokymosi procese

Šiaulių kultūros centras, bendradarbiaudamas su miesto mokyklomis ir Šiaulių universitetu, sukūrė edukacinę programą „Fluxus mokykla”, kurios tikslas – supažindinti jaunąją kartą su avangardinio meno principais ir skatinti kūrybinį mąstymą.

Programos metu mokiniai ne tik susipažįsta su Fluxus judėjimo istorija ir pagrindiniais atstovais, bet ir patys tampa kūrėjais – rengia performansus, kuria „įvykių partitūras”, eksperimentuoja su garsu ir vaizdu.

„Mes pastebėjome, kad Fluxus principai puikiai tinka šiuolaikiniam švietimui,” – teigia programos koordinatorė Rasa Jankauskienė. „Jie skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą kvestionuoti nusistovėjusias normas – visa tai, ko reikia šiuolaikiniam jaunam žmogui.”

Šiaulių universitete įkurta „Fluxus studija” – erdvė, kurioje studentai gali eksperimentuoti ir kurti projektus, inspiruotus Fluxus judėjimo. Čia rengiami seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyvauja ne tik menų, bet ir kitų specialybių studentai.

Iššūkiai ir pasipriešinimas: ne visi priima avangardą

Nepaisant augančio susidomėjimo, Fluxus idėjų integravimas į Šiaulių kultūrinį gyvenimą susiduria su tam tikrais iššūkiais. Dalis miesto gyventojų ir kultūros lauko veikėjų išlieka skeptiški avangardinio meno atžvilgiu, teigdami, kad tokios praktikos yra svetimos lietuviškai kultūrai.

„Mes susiduriame su nuomone, kad Fluxus – tai tik keistuolių žaidimai, neturintys rimtos meninės vertės,” – pripažįsta Kultūros centro direktorė. „Tačiau būtent čia ir slypi iššūkis – parodyti, kad šis judėjimas turi gilias filosofines šaknis ir gali praturtinti mūsų kultūrinį gyvenimą.”

Kritikai taip pat kelia klausimą dėl finansinių resursų paskirstymo – ar verta skirti lėšas eksperimentiniams projektams, kai tradicinė kultūra dažnai stokoja finansavimo. Kultūros centro atstovai pabrėžia, kad siekia balanso tarp tradicijos ir inovacijos, o Fluxus projektai dažnai yra ekonomiški ir remiasi bendruomenės įsitraukimu.

„Mes nesiekiame atmesti tradicijos,” – aiškina programų koordinatorius Marius Paulauskas. „Priešingai – Fluxus padeda mums naujai pažvelgti į tradiciją, atrasti joje netikėtų aspektų ir sąsajų su šiuolaikiniu gyvenimu.”

Tekanti upė: Fluxus ateitis Šiauliuose

Žvelgiant į ateitį, Šiaulių kultūros centras planuoja toliau plėtoti Fluxus inspiruotas iniciatyvas, integruojant jas į ilgalaikę miesto kultūros strategiją. 2023-2025 m. numatoma įgyvendinti projektą „Fluxus miestas”, kurio metu Fluxus principai bus taikomi miesto planavime, viešųjų erdvių kūrime, bendruomenių telkime.

Planuojama įkurti nuolatinę „Fluxus rezidenciją”, kurioje lietuvių ir užsienio menininkai galės kurti projektus, inspiruotus Jurgio Mačiūno idėjų. Taip pat numatoma sukurti virtualų „Fluxus archyvą”, kuriame bus kaupiama medžiaga apie Fluxus judėjimo apraiškas Lietuvoje ir pasaulyje.

Fluxus judėjimo atgarsiai Šiaulių kultūros centro veikloje nėra trumpalaikė mada ar eksperimentas – tai nuoseklus posūkis link atviresnės, įtraukesnės ir kūrybiškesnės kultūros. Kaip sakė pats Jurgis Mačiūnas, „Fluxus nėra momentas istorijoje ar meno judėjimas. Fluxus yra gyvenimo būdas, tai – tekėjimas, kuris niekada nesustoja.”

Šiaulių miestas, ilgai buvęs pramonės centru, šiandien atranda naują tapatybę – miesto, kuriame avangardinis menas ir kasdienybė susilieja į vientisą tekėjimą, keičiantį ne tik kultūrinį kraštovaizdį, bet ir žmonių santykį su menu, miestu ir vieni kitais.

Ruduo Lietuvoje – tai ne tik spalvingas lapų kritimas ir vėsesni orai, bet ir puiki proga dalyvauti įvairiuose festivaliuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius rudens renginius, kurie suteiks galimybę praleisti laiką įdomiai ir prasmingai.

Kultūros naktis: vilniaus šviesų festivalis

Kultūros naktis – tai vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių renginių Vilniuje, vykstantis kasmet spalio mėnesį. Šio festivalio metu sostinės gatvės, aikštės ir pastatai virsta meno ir šviesos instaliacijų erdve. Renginyje dalyvauja tiek vietiniai, tiek užsienio menininkai, kurie savo kūryba kviečia lankytojus atrasti Vilnių iš naujo.

Kauno bienalė: šiuolaikinio meno šventė

Kauno bienalė – tai tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis, vykstantis kas dvejus metus Kaune. Šio festivalio metu miestas tampa meno kūrinių ir performansų scena, kurioje susipina įvairios meno formos – nuo tapybos ir skulptūros iki video meno ir instaliacijų. 2023 metų bienalės tema – „Naujosios realybės“, kviečianti apmąstyti šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir galimybes.

Tarptautinis šokio festivalis „Aura“: judesio magija

Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ – tai vienas iš svarbiausių šokio renginių Lietuvoje, vykstantis kasmet rudenį Kaune. Festivalio metu galima išvysti įvairių šokio trupių pasirodymus iš Lietuvos ir užsienio, o taip pat dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Renginys pritraukia tiek profesionalius šokėjus, tiek šokio mylėtojus, norinčius pasinerti į judesio pasaulį.

Žemaitijos rudens kermošius: tradicijų puoselėjimas

Žemaitijos rudens kermošius – tai tradicinis renginys, vykstantis Telšiuose, kurio metu galima susipažinti su senosiomis lietuvių tradicijomis, amatininkų dirbiniais ir kulinariniu paveldu. Kermošiaus metu vyksta įvairūs koncertai, tautodailininkų mugės, edukacinės programos ir kulinarinės degustacijos, kurios suteikia unikalią galimybę pajusti Žemaitijos kultūros dvasią.

Rudens gėrybių šventė: skoniai ir kvapai

Rudens gėrybių šventė – tai renginys, vykstantis įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kurio metu galima paragauti ir įsigyti šviežių rudens derliaus produktų. Šventės metu organizuojamos įvairios kulinarinės varžytuvės, degustacijos, amatininkų mugės ir koncertai. Tai puiki proga ne tik pasimėgauti rudens gėrybėmis, bet ir susipažinti su vietos gamintojais bei jų produkcija.
Rudens festivaliai Lietuvoje siūlo įvairių pramogų ir patirčių kiekvienam skoniui. Nesvarbu, ar domitės menu, šokiu, tradicijomis ar kulinarija, rudens renginiai leis praturtinti laisvalaikį ir pasimėgauti unikalia Lietuvos kultūra. Tad nepraleiskite progos aplankyti šiuos išskirtinius renginius ir pasinerti į rudens šventes visoje šalyje.

Vilnius nėra tik barokinio grožio ir gotikos šedevras – tai miestas, kuriame XX amžiaus antroje pusėje klestėjo vienas radikaliausių meno judėjimų. Fluxus, gimęs 1960-aisiais, paliko gilų pėdsaką Lietuvos sostinės kultūriniame kraštovaizdyje, nors šie pėdsakai dažnai lieka nepastebėti eilinio praeivio akiai. Šiandien, vaikščiojant Vilniaus gatvėmis, galima aptikti ne tik tradicinius paminklus, bet ir subtilias konceptualaus meno intervencijas, kurios keičia mūsų supratimą apie tai, kas yra menas ir kur jis gali egzistuoti.

Fluxus DNR Vilniaus kultūriniame kode

George’as Maciunas, gimęs Kaune, bet savo kūrybinę karjerą pradėjęs Amerikoje, tapo Fluxus judėjimo krikštatėviu. Jo ryšys su Lietuva nėra vien simbolinis – tai tiesioginis kultūrinis tiltas, jungiantis Vilnių su tarptautiniu avangardo menu. Maciunas propagavo meno demokratizavimą, jo išlaisvinimą iš galerijos sienų ir elitinių institucijų. Šie principai atsispindi ir šiuolaikiniame Vilniuje, kur konceptualus menas dažnai atsiranda netikėtose vietose.

Fluxus filosofija – „anti-menas”, kasdienybės estetizavimas, žiūrovo įtraukimas į kūrybos procesą – formuoja unikalų požiūrį į miesto erdvę. Vilniuje šie principai transformavosi į specifinius kultūrinius kodus: menas kaip gyvenimo būdas, ne produktas; erdvė kaip bendruomenės kūrybos platforma; kasdienybės objektų transformacija į meno kūrinius.

Geografija neregimų intervencijų

Užupio respublika – vieta, kur Fluxus dvasia gyvena intensyviausiai. Čia, tarp siaurų gatvių ir bohemiškų kavinių, galima aptikti spontaniškų instalacijų, kurios atsiranda ir išnyksta be jokių oficialių atidarymų ar katalogų. Pavyzdžiui, ant Užupio tilto reguliariai atsiranda mažų objektų – akmenų su užrašais, miniatiūrinių skulptūrų, kurias sukuria ne profesionalūs menininkai, o gyventojai. Šie objektai egzistuoja Fluxus logika: jie nėra skirti amžinybei, jų vertė – ne materialinė, o konceptuali.

Vilniaus senamiestis slepia kitus konceptualaus meno sluoksnius. Literatų gatvėje, pavyzdžiui, ant sienų kabantys kūriniai dažnai keičiami, transformuojami ar papildomi. Tai ne vandalizmas, o kolektyvinis kūrybos procesas, atitinkantis Fluxus principus. Svarbu mokėti atskirti spontanišką meninę intervenciją nuo atsitiktinio grafičio.

Kalvarijų turgavietė gali pasirodyti netikėta vieta meno paieškai, tačiau čia vyksta autentiški Fluxus tipo procesai. Prekybininkai dažnai eksponuoja savo prekes būdais, kurie primena konceptualias instaliacijas. Senosios daiktų kompozicijos, atsitiktiniai objektų deriniai formuoja savaiminio meno erdvę.

Dešifravimo metodika: kaip skaityti miesto tekstą

Konceptualaus meno identifikavimas miesto erdvėje reikalauja specifinių stebėjimo įgūdžių. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į konteksto neatitikimus – objektus ar situacijas, kurie išsiskiria iš įprastos miesto logikos. Tai gali būti neįprastai išdėstyti kasdieniai daiktai, netikėti spalvų deriniai, tekstai netipinėse vietose.

Svarbus aspektas – temporališkumas. Fluxus menas dažnai yra laikinas, todėl reikia mokėti pastebėti pokyčius. Tas pats kampas, pro kurį einate kasdien, gali vieną rytą atskleisti naują meninę intervenciją. Fotografuokite, dokumentuokite – daugelis šių objektų egzistuoja trumpai.

Interaktyvumas – dar vienas raktas. Jei objektas kviečia paliesti, pakeisti, papildyti – greičiausiai tai konceptualaus meno kūrinys. Fluxus tradicijoje žiūrovas visada yra ir dalyvavimo partneris. Nebijokite eksperimentuoti, bet darykite tai pagarbiai.

Tekstualūs elementai dažnai atskleidžia konceptualų pobūdį. Ieškokite užrašų, kurie žaidžia su kalba, keičia žodžių reikšmes, kuria netikėtus prasmės sluoksnius. Vilniuje tokių intervencijų galima rasti ant sienų, šaligatviuose, net ant medžių.

Technologijų era: skaitmeninis Fluxus

Šiuolaikinis konceptualus menas Vilniuje neapsiriboja fiziniais objektais. QR kodai, vedantys į netikėtą turinį, geolokacijos žaidimai, papildytos realybės projektai formuoja naują Fluxus sluoksnį. Kai kurie menininkai naudoja aplikacijas, kurios atskleidžia paslėptą miesto turinį – virtualius objektus, matomus tik per telefono ekraną.

Socialiniai tinklai tapo platforma konceptualioms intervencijoms. Instagram paskyrų, dokumentuojančių trumpalaikius Vilniaus meno objektus, atsiranda vis daugiau. Šie skaitmeniniai archyvai formuoja meta-meno sluoksnį – menas apie meną mieste.

Svarbu suprasti, kad technologijos nekeičia Fluxus esmės, o tik praplečia jos išraiškos galimybes. Skaitmeninis konceptualus menas Vilniuje išlaiko pagrindinius principus: prieinamumą, demokratiškumą, žiūrovo įtraukimą.

Bendruomenės kaip kūrybos subjektai

Vilniaus rajonuose – Šnipiškėse, Žvėryne, Antakalnyje – formuojasi specifinės bendruomenės, kurios praktikuoja kolektyvinį konceptualų meną. Tai nėra organizuoti projektai, o organiškai augantys kultūriniai procesai. Gyventojai spontaniškai kuria bendras erdves, transformuoja aplinkos objektus, formuoja neformaliąsias meno zonas.

Šių bendruomenių veikla dažnai lieka nepastebėta oficialioje kultūros statistikoje, tačiau ji formuoja autentišką miesto kultūrinį audinį. Kiemo instaliacija iš atliekų, bendruomenės sodas netikėtoje vietoje, kolektyvinis sienos tapymas – visa tai atitinka Fluxus logiką.

Svarbu suprasti, kad dalyvavimas tokiose iniciatyvose yra ne tik meno suvokimas, bet ir jo kūrimas. Fluxus tradicijoje nėra aiškios ribos tarp menininko ir žiūrovo, todėl kiekvienas gali tapti konceptualaus meno dalimi.

Interpretacijos laisvė ir atsakomybė

Konceptualaus meno interpretavimas – subjektyvus procesas, tačiau jis reikalauja tam tikros kultūrinės kompetencijos. Svarbu suprasti istorinį kontekstą, pažinti Fluxus principus, mokėti atskirti meninę intervenciją nuo atsitiktinumo. Tačiau pernelyg griežti kriterijai gali užkirsti kelią autentiškai patirčiai.

Vilniuje konceptualus menas dažnai balansuoja ant ribos tarp legalumo ir neteisėtumo. Svarbu suprasti, kad ne kiekviena neautorizuota intervencija yra menas, bet ne kiekvienas menas turi būti autorizuotas. Šis paradoksas atspindi Fluxus dvasią – meno išlaisvinimą iš institucijų kontrolės.

Interpretacijos atsakomybė reiškia ir pagarbą erdvei, bendruomenei, kultūriniam kontekstui. Konceptualaus meno paieška neturėtų tapti destruktyviu turizmu ar kultūriniu kolonialismu. Svarbu suprasti, kad esate ne tik stebėtojas, bet ir dalyvavimo partneris.

Miesto kaip gyvo meno kūrinio vizija

Fluxus pėdsakų paieška Vilniuje atskleidžia fundamentalų faktą: miestas pats yra konceptualus meno kūrinys. Kiekviena gatvė, kiekvienas kampas gali tapti kūrybos erdve, kiekvienas gyventojas – menininku. Šis supratimas keičia ne tik meno suvokimą, bet ir santykį su miesto erdve.

Praktinis patarimas tiems, kurie nori pradėti šią paiešką: pradėkite nuo savo rajono, nuo kasdienių maršrutų. Konceptualus menas slepiasi ne tik turistiniuose centruose, bet ir periferijose, gyvenamųjų namų kiemuose, pramonės zonose. Nešiokitės fotoaparatą ar telefoną, bet nepamirškite ir tiesiog stebėti, jausti, dalyvauti.

Vilniaus konceptualaus meno žemėlapis niekada nebus užbaigtas – jis nuolat keičiasi, papildomas, transformuojamas. Tai atitinka Fluxus principą: menas kaip procesas, ne produktas. Jūsų paieška ir interpretacijos tampa šio proceso dalimi, formuoja ateities Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį. Miestas laukia jūsų akių, jūsų interpretacijos, jūsų dalyvavimo šiame nesibaigančiame kūrybos procese.